Pirmieji pavasario centimetrai

Po truputėlį pūkuojasi karklo kačiukai

Vakar vakare, grįžusi po darbų, radau Salmos iš Svajonių pievos sveikinimą su pavasariu. Tiesą pasakius, vakar visai neturėjau laiko galvoti apie pavasarį. Pirmoji pavasario diena, bent jau Vilniuje, tikrai nelabai jį priminė, o ir šis rytas Kaune prasidėjo nuo sniego. Net paukščiai ryte atrodė kažkokie pritilę ir sustingę nuo žvarbaus vėjo. Bet visgi vidudienį, kai saulė pagaliau atkopė į mūsų terasą, pajutau per langus plūstant tikrą pavasarinę šilumą. Saulė tikrai šildė – atrodė, kad šiluma tokia tiršta, kad ją beveik galima apčiuopti. Norėjosi jaukiai įsitaisyti ant suolo su arbatos puodeliu ir kaip katinui prisimerkus mėgautis spinduliais. Tiesa, kol paslampinėjau po kiemą ir pagaliau pasidariau arbatos, užslinko debesys ir mano pavasarinė idilė baigėsi 🙂 Ką gi, jaukių pasisėdėjimų lauke dar reikės truputėlį palaukti.

Kol kas saulė spėjo iš žiemos atkovoti tik kelis gėlyno centimetrus. Bet su kiekvienu centimetru atsiveria vis daugiau ir daugiau gyvybės. Turbūt niekada neatsistebėsiu gamtos gebėjimu išlikti, ištverti ir pradėti iš naujo. Iš sniego nosis kišantys daigeliai tarsi tyliai šnabžda – viskas gerai, viskas buvo ir bus gerai… Argi gali tuo nepatikėti? Sodininkystė yra nuostabios kantrybės ir pasitikėjimo pamokos. Taigi, su pavasariu!

Krokų žiedų dar teks truputį palaukti, bet smagu matyti, kad jie sėkmingai peržiemojo, nebuvo suvalgyti pelėnų, kirstukų ar išrausti mano katino. Nemažai krokų pasodinau pernai rudenį, bet kol kas didžioji jų dalis vis dar po kieta sniego pluta.
Sprogstantys kaukazinio šiloko (Sedum spurium) lapeliai primena spalvotus žiedus.
Saulutėje besišildančios šilropės (Sempervivum arachnoideum) atrodo taip, lyg žiemos net nebūtų buvę.
Iš sniego besikapstančios perkūnropės (Jovibarba globifera) taip pat atrodo sveikos ir laimingos.
Mudrės (Delosperma nubigenum) tiesiog šviečia savo ryškia salotine žaluma. Ir visai nesvarbu, kad didžiąją kero dalį dar dengia sniegas. Centimetras po centimetro ir nuotraukose nebeliks baltų sniego intarpų.
O kol kas svajojam ir planuojam…

 

3 Comments Add yours

  1. salma says:

    taip Aiste, viskas bus gerai.. 🙂 puikios nuotraukos ir saules spinduliai, lepinantys pirmus daigelius.. isties, sodininkyste puiki sirdies terapija 🙂

  2. ar paskutinė foto žada vienmečius eksperimentus? 🙂 labau patiko įrašai apie patagoninę verbeną 🙂

    1. Aiste says:

      Deja, paskutinėje foto daugiametis eksperimentas – armėninis snaputis, kurio keletą sėkliukų parsivežiau kišenėje iš Briūgės 🙂 Bet vienmečius eksperimentus šiems metams irgi planuoju. Tik jiems dar truputį per anksti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *