Pavasario solistai

Nors kasmet labai laukiu pavasario, jis nėra mano mėgstamiausias laikas. Labiausiai pavasarį man nepatinka gėlynuose žiojėjantys juodos žemės lopai, todėl, kad ir kaip bebandytum fotografuoti augalus (net ir ant pilvo atsigulus), gaunasi vienodas tamsus fonas. Tik dabar po truputėlį gėlynai ima įgauti tūrį, o kartu su juo grįžta ir smagumas fotografuoti.

Kitas dalykas, kuris man nelabai patinka pavasarį yra tai, kad dauguma ankstyvųjų pavasarinių augalų yra daugiau ar mažiau solistai. Žinoma, tai mano gėlyno, o ne augalų problema. Kadangi mano gėlynuose dominuoja daugiamečiai augalai, negaliu didelių plotų skirti svogūninių augalų grupėms, ypač tokiems, kuriuos reiktų iškasinėti. Tad tiek smulkiasvogūniai, tiek tulpės ir narcizai, mano gėlynuose yra tik atsitiktiniai spalviniai žybtelėjimai po žiemos spalvų pasiilgusioms akimis paganyti. Dauguma tokių žybtelėjimų gana trumpi, bet kita vertus, kuriuo dar metų laiku per tokį trumpą laiką įvyktų tiek pokyčių. Tad truputį apie juos.

Pavasaris mano kieme prasideda nuo krokų. Nemažai jų nuotraukų jau sudėjau balandžio įrašuose. Liko neparodyti tik „Fuscotinctus“, nes jie žydėjo vėliausiai. Labai džiaugiuosi šiais krokais, nes jie buvo pasodinti gėlyne, kuriame labai ilgai laikėsi sniegas, vėliau jį pakeitė stovinčio vandens balos, kurios naktimis suledėdavo. Šie krokai puikiausiai viską ištvėrė. Labai tikiuosi, kad tvers ir ilgiau.

Crocus chrysanthus ‚Fuscotinctus‘

Krokus pakeitė libaninės puškinijos. Grakštūs ir skulptūriniai augaliukai. Man jos gražios ir pavienės.

Puschkinia libanotica

Sibirinės scilės šiais metais buvo neįprastai vėlyvos. Labai laukiu, kad jos plačiau paplistų mano gėlynuose. Man labai patinka, kaip jos įsipina į kitus augalus, o jų nereiklumas labai dera prie mano būdo.

Scilla siberica

Paukštpienės šiais metais žydėjo ypatingai gausiai. Nors skaičiau, kad paukštpienės yra gana sparčiai plintančios, mano gėlynuose kol kas tai nenutinka, o visai nepykčiau.

Ornithogalum umbellatum

Naujas gyventojas mano kieme – margutė (Fritillaria uva vulpis), dar vadinama lapės vynuogėmis. Šios margutės svogūnėlius pernai rudenį man lauktuvių iš Amsterdamo parvežė vyras. Tiesą pasakius, iki šiol žinojau tik dviejų rūšių margutes: daugiažiedes ir paprastąsias, o į šią dėmesio nebuvau atkreipusi. Džiaugiuosi, kad ji sėkmingai peržiemojo. Šios margutės laukinis vaizdas man labai patinka. Norėčiau turėti jų daugiau ir apgyvendinti kur nors prie ankstyvųjų žolynų. Turėtų atrodyti labai natūraliai ir darniai. Ši margutė pristatoma kaip viena iš atspariausių ir ypač lengvai besinatūralizuojanti, teoriškai jos neturėtų reikėti iškasinėti. Būtų smagu, jei jai mano gėlyne patiktų. Mano simpatijas ji tikrai užkariavo.

Fritillaria uva vulpis

Vienos iš pačių mylimiausių smulkiasvogūnių augalų man yra žydrės. Gal dėl to, kad jos vėlyvesnės ir jau nebūna tokios vienišos. Nors dauguma žydrių dar tik pradeda kelti savo galvas iš lapų, Muscari aucheri ‘Mount Hood’ žydi jau senokai. Balti jų viršugalviai smagiai šviečia tarp krokų ir vilkdalgių lapų.

Muscari aucheri ‘Mount Hood’

Kiekvieną pavasarį labai laukiu, ar pasirodys plačialapio šaukščio pumpurai. Šis šaukštis nėra kultūrinis, parsinešėme jį iš apleistos sodybos, kurios sodą šaukščiai buvo beveik visiškai okupavę. Vasarą šaukščiai džiugina įspūdingais didelių lapų sąžalynais, o pavasarį – tiesiai iš žemės išlendančiais storais žiedynais. Man šaukščiai gražiausi tik pradedantys žydėti – kažkas tarpinio tarp grybo ir gėlės.

Petasites hybridus

Po truputėlį pradeda žydėti ir tulpės. Tik su tulpėmis man kol kas nepavyksta susidraugauti. Pernai rudenį pasodinau penkiasdešimt, bet neišdygo nei viena. Mano gėlynai turbūt yra per drėgni. Tulpės auga tik prie pat terasos, kur santykinai geras drenažas, bet ir čia jos ilgai neužsibūna, todėl dažniausiai net nebandau atsiminti pasodintų tulpių pavadinimų ar nusiperku bevardžius spalvinius rinkinius. Pernai išimtis buvo tik tulpės “Apricot Beauty”, kurios papirko savo švelnia spalva, taigi bent kol kas atsimenu pavadinimą:)

Tulipa ‘Apricot Beauty’

Pagaliau į žydėjimą įsijungia ir daugiametės gėlės. Mano kieme pavasarį visada pradeda bestiebės raktažolės ir alpinės hutčinsijos duetas. Tai vieni pirmųjų mano augalų, kuriuos gavau iš savo anytos. Nors šie augaliukai po truputėlį darosi per smulkūs mano gėlynui, balta pavasarinė žiedų “varškė” po tulpių kojomis mane kas kartą paperka.

Primula acaulis, Hutchinsia alpine

Tai tiek tų pavasario solistų. Juos po truputėlį keičia chorai. Bet apie juos kitą kartą.

 

One Comment Add yours

  1. Milit says:

    Puikūs pavasario solistai. :)) Bet man nieko nėra gražiau, nei tulpės ar žydrės.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *