Rugpjūčio gobelenai

Radoklė (Lythrum salicaria) ‘Swirl’

Nors dienos degina sunkiai ištveriama šiluma, sode vis daugiau vasaros pabaigą pranašaujančių ženklų. Saulė leidžiasi vis ankščiau, vakarai vėl pilni uodų ir geltonos įstrižos šviesos, pradėjo skleistis pirmieji astrų žiedai. Keista ši vasara – lyg ir labai ilga, nes saulėtos dienos nenustoja lepinti nuo gegužės, bet sode tikrasis proveržis vyksta tik paskutinėmis savaitėmis, kai augalai pagaliau pradėjo atsigauti nuo drėgmės trūkumo. Kai kurie spėjo sustiprėti, ūgtelti ir atsigriebti už mindžiukavimą birželį, kiti taip ir liko gerokai žemesni, nei turėtų būti. Sodas šiuo metu jau labai arti savosios šių metų pilnatvės, kai jį patirti bus galima visu tūriu.

Už nendrinių melvenių (Molinia arundinacea) širmos

Šiuo metų laiku sode man ypač patinka du augalai: kemerai ir melvenės. Dėliodama gėlynus norėjau, kad visame mano sode iš įvairių gėlyno vietų trykštų nendrinių melvenių fontanėliai. Kai kur tai įgyvendinti pavyko, kitur ne labai. Panašu, kad melvenės šie tiek reiklios kaimynams ir ne visur vienodai gerai auga. Terasos gėlynuose kai kurias melvenes pavasarį reikės perkelti arčiau gėlyno krašto, kad jų kaimynai būtų žemesni ir smulkesni, bet pieviniame gėlyne šalia daržo šiuo metu į pasaulį gali žiūrėti pro melvenių užuolaidas.

Melvenių (Molinia arundinacea) žiedynai

Kemerai šiais metais įspūdingesni nei bet kada anksčiau. Jie gana lėti augalai, reikia laiko, kad keras sutvirtėtų ir įsiaugtų. Sausa vasaros pradžia kemerams buvo labai nepalanki. Beveik kiekvieną dieną grįžusi iš darbo rasdavau juos apvytusius, palaistydavau, jie atsigaudavo, bet tik iki kitos popietės. Bet dabartinė karšta drėgmė jiems labai patinka. Terasos gėlynuose pasodintas ‚Gateway‘ šiek tiek santūresni, bet pieviniame gėlyne ‚Glutball‘ dominuoja įspūdingo dydžio žiedynais.

Kemerai (Eupatorium maculatum) ‘Glutball’

Neblogai įsiaugo ir kraujalakės. ‚Red Thunder‘ šiek tiek žemesnės nei turėtų būti, bet užsiaugino vešlius, tvirtus kerus, o ‚Stand up Comedian‘ nusprendė patvirtinti savo pavadinimą, šovė į dviejų metrų aukštį ir dairosi virš viso gėlyno.

Kraujalakė (Sanguisorba) ‘Stand up Comedian’ ir kemerai (Eupatorium maculatum) ‘Gateway’
Raudoni burbuliukai – kraujalakės (Sanguisorba) ‘Red Thunder’, fone smailiažiedžiai lendrūnai (Calamagrostis acutiflora) ‘Overdam’, baltuoja laukinės morkos (Daucus carota)

Įdomu, kad tos pačios rūšies, bet skirtingų veislių augalai skirtingai reagavo į šios vasaros karščius. Jau pakankamai tvirti veronikūno ‘Diane’ kerai šiais metais gerokai žemesni ir net prapuola tarp žemesnių augalų. O štai jaunesni ‘Fascination’ augo ir žydėjo puikiai, pasiekė įprastą aukštį.

Nuo apačios: šilokai (Hylotelephium) ‘Matrona’, tarp kurių bando įsipinti pirmieji pirėnio astro (Aster pyrenaeus) ‘Lutetia’ žiedeliai. Aukščiau pradeda skleistis kalninis astras (Aster amellus) ‘Brilliant’, už jo baltos veronikūnų (Veronicastrum virginicum ) ‘Diane’  žvakelės ir smailiažiedžiai lendrūnai (Calamagrostis acutiflora) ‘Overdam’
Veronicastrum virginicum ‘Fascination’

Šilokai taip pat elgiasi labai skirtingai. ‚Matronos‘ tvirtos ir puikios, nuo jų neatsilieka ‚Hab Gray‘, o štai ‚Red Cauli‘ ir dar vienas bevardis tamsialapis atrodo nykokai. Man labai patinka gelsvi ‚Hab Gray‘ žiedynai, kurie puikiai dera su gludais ‚Moonbeam‘. ‚Hab Gray‘ visai smagiai sėjasi, todėl šiais metais sėjinukus susodinau į didelį vazoną prie įėjimo. Ten gerokai sausa, nes vazonas po stogeliu, trūksta šviesos, nes šiaurinė pusė, tad mano šilokai pavirto svyrančiomis gėlėmis. Tačiau net ir tokios formos jie atrodo visai mielai ir jų priežiūra nepaprastai lengva, o ir vazono želdinimas man nieko nekainavo. Gaila tik, kad šilokai vazone neperžiemoja, o štai bevardės alūnės vazone gyvena jau trejus metus ir vargo nemato.

Šilokas (Hylotelephium) ‘Matrona’ ir rudeniniai mėlitai (Sesleria autumnalis)
Gelsvas šilokas (Hylotelephium telephium subsp. ruprechtii) ‘Hab Gray’, drėbūnas (Sporobolus heterolepis) ‘Cloud’ ir mentūrinis gludas (Coreopsis verticillata) ‘Moonbeam’
Šiloko (Hylotelephium telephium subsp. ruprechtii )‘Hab Gray’ sėjinukas ir bevardė alūnė (Heuchera)

Šiais metais vėl atradau monardas. Prieš keletą metų turėjau jų tris veisles, bet visos augo prastai: sirgo miltlige, neformavo aiškių kerų, „keliaudavo“ po gėlyną pavieniais nupiepusiais stiebais. Tada aš jas persodinau į pievą. Ten jos jautėsi ne ką geriau, kol pernai paskutinį likusį augaliuką aš dar kartelį nuspendžiau parsinešti iš pievos į gėlyną ir duoti dar vieną šansą. Nežinau, kas jai nutiko, gal tiesiog nusprendė nebesiožiuoti, nes suprato, kad geriau tikrai nebus, bet jau pernai ‚Prairienacht‘ atrodė gerai, o šiais metais ji vienu metu ji buvo pagrindinis gėlyno spalvinis akcentas. Paskatinta tos nedidelės sėkmės vėl nusipirkau dvi naujas monardų veisles. Pažiūrėsim, kaip seksis toliau.

Gobelenas iš monardų (Monarda) ‘Prairienacht’, česnakų (Allium lusitanicum) ‘Summer Beauty’  ir pirėninio astro (Aster pyrenaeus) ‘Lutetia’
Priekyje baltuoja rudeninio mėlito (Sesleria autumnalis) šluotelės, toliau purūs rykštėtųjų sorų (Panicum vurgatum) ‘Heiliger Hein’ žiedynai, už jų monardos (Monarda) ‘Prairienacht’ ir česnakai (Allium lusitanicum) ‘Summer Beauty’

Po truputėlį prasideda varpinių augalų laikas. Miskantai dar nežydi, bet rudeninių mėlitų galvelės jau papuro, įnešdamos žymiai daugiau minkštumo į mano terasos gėlynus. Lendrūnai šiemet gerokai žemesni. Tik tie, kurie auga arčiausiai terasos stoginės lietvamzdžio, atrodo įprastai. O štai rykštėtosios soros ir drėbūnas kaip tik džiaugiasi šių metų karčiu. Deja, dėl ažurinių šluotelių tiek vieną, tiek kitą nufotografuoti pakankamai sudėtinga.

Kailinis rudeninių mėlitų (Sesleria autumnalis) apvadėlis terasos gėlynuose
Smailiažiedžių lendrūnų (Calamagrostis acutiflora) ‘Overdam’ intarpai pieviniame sodo gėlyne
Drėbuno (Sporobolus heterolepis) ‘Cloud’ debesėlis daržo rožyno smaigalyje

Prasčiausia situacija su vienmečiais augalais. Tai pirmasis kartas per visą mano sodo istoriją, kai vienmečiai augalai mano gėlynuose beveik visiškai nepasiteisino. Pavasarį daigais sodintus amius apskritai sunku gėlynuose rasti. Nuo vasario augintos ir daigais sodintos verbenos niekuo nesiskiria nuo savaiminių sėjinukų – nei jos ankstyvesnės, nei aukštesnės ar vešlesnės. Mano šių metų vienmetis eksperimentas – gauros – žydi neblogai, bet kad nedaug jų sodinau, tai situacijos jos negelbėja. Vietoje mindžiukuoja rudbekijos ir miškinis tabakas. Net ir tokios neįnoringos gėlės kaip kosmėjos šiais metais gerokai vėluoja su žiedais ir yra beveik per pusę žemesnės. Belieka džiaugtis tuo, ką sodas dovanoja – gausiais savaiminiais sėjinukais.

Gaura lindheimeri ‘Sparkle White’
Patogoninės verbenos (Verbena bonariensis) ir savaiminių sėjinukų miksas

Stebint tankėjančius ir tvirtėjančius gėlynus po truputį vėl ima atsirasti mintys, kad reikia dar daugiau gėlynų ploto. Jausmas, kad nebėra kur įterpti naujų augalų, kelia nerimą 🙂 O juk dar net į kelionę po Olandijos sodus neišvažiavau. Tikra priklausomybė, laimei, kenksminga tik piniginei 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *