Spalio akimirkos

Rosa rugosa ‘Lac Majeau’

Labai laukiau šio savaitgalio, nes po gana ilgokos pertraukos pagaliau turėjau sau abi savaitgalio dienas. Jokių pareigų, renginių, susitikimų, degančių pabaigti darbų, jokio žadintuvo. Kaip ir kiekvieną „teisingą“ šeštadienį, pirmasis mano darbas po rytinės kavos – pažiūrėti Gardeners World epizodą. Ne dėl to, kad ten rodytų kažką labai naujo, bet dėl šios laidos kuriamos jaukios, lėtos atmosferos, kuri mano savaitgaliui yra tarsi pienas prie angliškos arbatos. Ir nors praėjusią savaitę jau buvau girdėjusi, kad šios savaitės epizodas bus paskutinis šiais metais, tikrasis suvokimas, jog apsisuko dar vienas sodo metų ciklas, atėjo tik vakar. O su juo ir tikra rudeninė melancholija. Atsidariau savo blog‘ą ir supratau, kad Gėlėtoje smėliadėžėje šiais metais nebuvo vasaros. Paskutinis įrašas apie mano sodą buvo birželio pradžioje, o tada štilis. Facebook‘e šiek tiek geriau, viena kita nuotrauka liepą ir rugpjūtį, bet irgi tarsi bėgime, nesustojant ilgesniam pasakojimui. Kas nutiko? Vasara tikrai buvo – ilga, šilta, pilna žiedų, sodų, įspūdžių ir kelionių, tik turbūt tų įspūdžių buvo daugiau nei laiko juos išgyventi.

Erigeron annuus

Vėlyvą rytą išėjau į kiemą. Tiesą sakant,  jau ir neatsimenu, kada savo sodą rudenį mačiau ryte. Net saulei ritantis link vidurdienio šviesa buvo minkšta ir jaukiai žaidė spalvotuose lapuose. Pasiėmiau fotoaparatą ir leidau šviesai mane vesti. Rytinė spalio saulė diktavo visai kitokius rakursus nei įprastai matau fotografuodama vakarais po darbo. O sodas pasakojo apie išgyventas šalnas ir apie paskutines pastangas žydėti, skundėsi priežiūros stoka, demonstruodamas žalius žliūgių kilimus, nesutvarkytas braškes ir nurudusius pupelių stagarus. Padėjau fotoaparatą ir griebiausi darbų: nuroviau nurudusias augalų liekanas darže, iškasiau jurginus, išvaliau inspektus, nuravėjau braškių lysves, žliūgių sąžalynus ir gyvatvores, nuskyniau svarainius, iš ropių priviriau islandiškos sriubos ir primaliau lapinių salierų ir petražolių pesto žiemai. Buvo daug tylos ir buvimo su savimi. Po tokių dienų, viduje džiaugiantis atliktais darbais ir matant kiek galima nuveikti per dieną, man visada kyla smalsumas, o kaip galėtų atrodyti mano sodas, jei skirčiau jam ne tik laiko likučius? Deja, greitai atsakymo į šį klausimą turbūt nesužinosiu 🙂

Eupatorium ‘Glutball’

O sodas vis dar gražus ir turi ką parodyti. Iš paskutiniųjų bando žydėti rožės. Žiedai šiek tiek nuskalbti lietaus ir apkramsnoti šalnų, bet pasiduoti lengvai jos neketina.

Rosa rugosa ‘Lac Majeau’
Rosa ‘Princess Anne’
Rosa ‘Marie Pavic’
Rosa ‘Darcey Bussell’
Rosa ‘The Albrighton Rambler’
Rosa ‘The Lark Ascending’, Ammi visnaga
Rosa ‘Rose de Rescht ‘
Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘For Your Eyes only”
Rosa ‘Lady of Shalott’, Molinia caerulea ‘Edith Dudszus’
Rosa ‘Chewrocko’, Symphyotrichum ericoides ‘Golden Spray’
Rosa ‘The Lady Gardener’, Symphyotrichum ericoides ‘Golden Spray’

Pirmu smuiku šiuo metu griežia astrai ir astrūnai. Ruduo pakankamai šiltas, kad net vėlyvieji astrūnai parodytų visą savo grožį. Kiti jau nužydėjo ir galvas apsikaišė kailinėmis kepurėlėmis, kurios puoš gėlynus iki pat kito pavasario.

Aster pyranaeus ‘Lutetia’
Symphyotrichum novae-angliae ‘Violetta’
Patikimas ir gajus bevardis astras užaugintas iš sėklų
Symphyotrichum novi-belgii ‘White Ladies’ 
Symphyotrichum ericoides ‘Golden Spray’
Symphyotrichum lateriflorum ‘Lady in Black’
Eurybia × herveyi (syn. Aster macrophyllus ‘Twilight’), Sporobolus heterolepis ‘Cloud’

Pats įspūdingiausias šiuo metu astras ‚Vasterival‘, kuris puikiai natūralizavosi laukinėje pievoje. Nors pievoje jo aukštis siekia tik pusę to, ką jis pasiektų gėlyne, per trejetą metų jis suformavo solidžius sąžalynus, gebančius konkuruoti su agresyviomis drėgnos lietuviškos pievos žolėmis. Iš visų augalų, kurios auginu pievoje, ‘Vasterival’ yra absoliutus nugalėtojas ir įkvepia toliau pievoje bandyti kitus astrus. Jau dabar matau, kad kiekvienas augalas pievoje elgiasi skirtingai. Štai šiurkščialapis astras (Symphyotrichum novae-angliae) ‘Septemberrubin’ bando išsaugoti savo stotą, bet dėl to užaugina tik pavienes šakas. Šiaip jau agresyvumu garsėjantis Aster ageratoides ‘Asran’ tupi vietoje ir antrus metus apsimeta mažu augalėliu. Kiti bando žydėti, bet sunkiai perauga aukštesnius kaimynus ir pasimeta žolėse. Bet tikrai žinau, kad norėsiu astrų eksperimentą tęsti. Blogiausia, kas gali nutikti – visą pievą užsodinsiu ‘Vasterival’ 🙂

Aster ‘Vasterival’
Aster ‘Vasterival’
Symphyotrichum novae-angliae ‘Septemberrubin’

Žiedus po truputėlį keičia sėklų dėžutės ir sudžiūvę augalų siluetai. Vis daugiau rudos spalvos. Bet ruduo turbūt ir turi būti rudas. Belieka stebėti, kaip geltoni medžiai horizonte darosi vis labiau ir labiau ažūriški, ir džiaugtis, kad galiu šiame virsme pabūti.

Panicum virgatum ‘Heiliger Hein’
Heliopsis helianthoides tarp laukinių lendrūnų
Sanguisorba ‘Red Thunder’
Eryngium, Pennisetum alopecuroides ‘Gelbstiel’ 
Veronicastrum virginicum ‘Diane’, Panicum virgatum ‘Heiliger Hein’
Monarda ‘Prairienacht’

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *