Viena iš pačių mėgstamiausių mano dainų yra 1950-taisiais James Shelton sukurta „Lilac Wine“. Per septyniasdešimt dainos gyvenimo metų ją perdainavo daugybė atlikėjų, bet man pačios gražiausios dainos versijos yra dvi – Nina Simone ir Jeff Buckley . Kasmet, kai soduose ir kiemuose pražysta alyvos, nešiojuosi lyrišką šios dainos nuotaiką ir prisiminimus apie beprotiškus, svaiginančius įsimylėjimus. Nei alyvos, nei meilė man dar niekada neatsibodo.
Ilgą laiką maniau, kad dainoje minimas alyvų vynas yra tiesiog poetinis vaizdinys, kol kažkada nesugalvojau patikrinti, o gal visgi toks gėrimas gaminamas. Atradau ne tik vyno receptą, bet ir kitų valgomų dalykų, kurie gali būti gaminami iš alyvų žiedų: aromatizuotų cukrų, sirupų, džemų. Mano santykiai su alkoholiu gana šalti – nesu idėjinė abstinentė, bet alkoholis man nėra skanu. O kai neskanu, tai ir motyvacijos vartoti nėra, tad alyvų vynas atkrito. Bet pabandyti kitus receptus buvo smalsu.
Prieš porą metų, įkvėpta nepaprastai gražių nuotraukų Call Me Cupcake bloge bandžiau gaminti alyvų cukrų. Tiek gaminimo procesas, tiek jo fotografavimas buvo labai smagus ir kvapnus. Tiesiog kai kurie receptai yra labai fotogeniški. Bet jau turėjau prastos patirties su rožių žiedlapiais, tad nusprendžiau neskubėti recepto publikuoti, o palaukti ir pažiūrėti, kas su tuo cukrumi nutinka jam pastovėjus.
O nutinka štai kas – švieži, gražūs, kvapnūs ir maloniai violetiniai alyvų žiedlapiai virsta rudais šlapiais skudurėliais, cukrus sudrėksta ir sušoka, o alyvų kvapo lieka mažai. Įdėjus tokio cukraus šaukštelį į arbatą, kvapas jau nebepajėgia konkuruoti su stipresniais arbatos ar žolelių kvapais. Tad žaisti smagu, fotografuoti gražu, bet naudos nelabai. Tą kartą nuotraukos taip ir liko nepublikuotos.
Bet šiais metais Linda iš Call Me Cupcake vėl parašė blogo įrašą su iš koto verčiančiomis alyvų sirupo ir ledų nuotraukomis. Ir vėl neatsilaikiau. Receptai vėl paprasti kaip du kart du, skinti alyvas ir raškyti žiedlapius nepaprastai malonu. Ar šį kartą buvo verta? Aš sakyčiau, kad dėl alyvų sirupo, iš kurio galima pasigaminti nuostabaus limonado, taip. Ledai irgi buvo geri, tačiau alyvoms labai sunku konkuruoti su stipriu kondensuoto pieno skoniu. Jų poskonis leduose juntamas, tačiau, nežinau, ar valgytojas tikrai atpažintų, jog tai alyvos, jei nežinotų, kad jų buvo į ledus dėta. Vazoje pamerkta šakelė alyvų šalia ledų porcijos tikrai darytų didesnį įspūdį. Bet jei esate skonio gurmanas, gal ir verta pabandyti.
Alyvų sirupas
Maždaug 250 ml.
Reikės:
- 1 ½ stiklinės alyvų žiedlapių, tik žiedelių, be žaliosios dalies. Žiedelius nuskabome ir švariai nuplauname, kad neliktų vabaliukų
- 1 stiklinė cukraus
- 1 stiklinė vandens
- Citrinos sulčių – dėjau pusę didelės citrinos
- Kelių mėlynių, jei norite suteikti sirupui intensyvesnę spalvą. Aš nedėjau, nes man buvo smalsu, kiek spalvos suteikia pačios alyvos. Sirupas gavosi švelniai rausvas. Jį skiedžiant spalvos beveik nelieka.
Cukrų ir vandenį pilame į puodą, užkaičiame ant vidutinės kaitros, užverdame ir lengvai paverdame, kol cukrus pilnai ištirps. Tuomet, jei naudojame, sudedame uogas, supilame citrinos sultis, puodą nukeliame nuo ugnies ir leidžiame sirupui beveik visiškai atvėsti. Vos šiltu sirupu užpilame žiedlapius, indą uždengiame dangčiu ar maistine plėvele, ir, kai jau galime, dedame į šaldytuvą, kad pritraukų 12-18 val. Jokiu būdu nereikia skubėti alyvų užpilti karštu sirupu, nes jos nurunda ir pakeičia kvapą. Pastovėjusį ir alyvų kvapo prisigėrusį sirupą nukošiame per tankų sietą ar drobę, gerai nuspaudžiame žiedlapius, kad šie atiduotų visą gėrį ir supilame į švarų indą. Sirupas šaldytuve gali stovėti kelias dienas. Ilgesniam laikymui geriau sirupą išpilstyti į mažesnius indelius porcijomis, arba tiesiog į ledukų formeles, ir užšaldyti.
Sirupas gaunasi gaivus ir gėlinis, alyvų kvapas išsilaiko pakankamai gerai. Jį galima pilti ant ledų ar blynų, atskiedus paprastu ar gazuotu vandeniu galima pagaminti išskirtinio skonio limonado. Aš limonadą supyliau į šampano taures ir mes smagiai sudorojome visą tokio “vyno” butelį prie vakarienės. Manau, kad iš šio sirupo pagamintas kordialis gerai derėtų ir su šlakeliu džino (ką ten aš sakiau apie savo santykius su alkoholiu 😊). Pernai vasarą Anglijoje ragavau džino kokteilį su šeivamedžių kordialiu. Jei tokių gėrimų dažniau būtų mano aplinkoje, gal mano alkoholiniai įsitikinimai ir susvyruotų 😊
Ledai su alyvų žiedlapiais
Maždaug 750 ml.
Reikės
- 1 ½ stiklinės alyvų žiedlapių
- 500 ml riebios grietinėlės
- 1 skardinės kondensuoto pieno
- Pusės citrinos sulčių ir nutarkuotos citrinos žievelės
Grietinėlę vos vos pašildome ir drungną užpilame ant alyvų žiedų. Kaip ir gaminant sirupą – geriau vėsesnė grietinėlė, nei per karšta. Indą uždengiame dangčiu ar maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą 8-12 val., kad alyvos atiduotų savo kvapą. Pritraukus grietinėlę nukošiame per sietą ar drobę, gerai nuspaudžiame likusius žiedlapius. Grietinėlę išplakame iki standumo, įmaišome citrinų sultis ir tarkuotas žieveles. Po truputėlį supilame kondensuotą pieną ir viską gerai išmaišome iki vienalytės masės. Masę supilame į šaldymo kamerai tinkamą indą, uždengiame jį dangčiu ar maistine plėvele ir dedame į kamerą 4-6 val., kad ledai sustingtų.
Šie ledai yra cukraus ir riebalų bomba su subtiliomis alyvų užuominomis. Tačiau jie paperka savo paprastumu. Nežinau, ar dar kada juos gaminsiu, nes mano šeimynai jie buvo šiek tiek per saldūs, tačiau šis receptas galėtų būti startas improvizacijai. Bent jau man dabar kirba noras išbandyti dar kokius nors gėlinius ar žolinius ledus. Gaila tik, kad alyvų sezonas baigiasi.
