Ta tikroji pavasario diena

Kokia diena! Kiek saulės ir šilumos! Šiandien sutikau pirmąją šių metų boružę ir pirmąjį drugelį, išroviau pirmas piktžoles iš gėlyno ir pirmą kartą šiais metais dirbdama numečiau į šoną striukę. Žinau, kad jau rytoj vėl atšals, bet šiandien pavasaris visame kūne iki pirštų galiukų. Jaučiuosi kaip baterija įkrovimo režimu 🙂

Apie virusus, augalus, karantiną ir maistą

Vis mąstau, koks keistas laikas mus ištiko. Gyvenimas, kuris atrodė patogus ir įprastas, staiga apsivertė aukštyn kojomis, keisdamas kasdienius įpročius, bendravimą, santykius ir darbus. Jaučiuosi pasimetusi. Ne tiek, kad nerimas visiškai kaustytų ir trukdytų galvoti, tačiau kažkoks nesaugumas, išsiblaškymas ir pokyčio jausmas yra nuolatinis foninis bet kurios veiklos palydovas. Mano nerimas nepasiduoda perdėtai optimistinėms situacijos…

Vakar ir šiandien

Patinka man pavasaris su savo sniegu, bet jau tikrai šildančia saule, vėju, lietum ir žaluma, paukščiais medžiuose ir klykaujančiomis žąsų voromis padangėse, drėgnos žemės kvapu ir vazonėlių eilėmis ant palangės. Vakar snigo, šiandien jau dūzgia bitės, ir jei ne giliai viduje glūdintis nerimas dėl karantino ir viruso grėsmės, turbūt džiūgaučiau ir šokinėčiau iš laimės. Bet…

Kraštovaizdyje išnykstančios sodo ribos

Šiandien jaučiuosi žvėriškai pavargusi, tad vietoj to, kad dirbčiau kokius nors svarbius, protingus ir degančius darbus, vėl žiūrinėju Anglijos sodų nuotraukas. Už lango kaukia vėjas, tamsu ir plaka šlapdriba, pasaulėlis susitraukęs iki šilto kambario ir dar šiltesnio kompiuterio ant mano kelių. Ir nors ant vilnonio kilimo jauku, ilgiuosi tolių, kuriais žvilgsnis gali šuoliuoti nevaržomas. Nematomos…

Angliška veja, o gal angliška pieva?

Stereotipai ir realybė Angliška veja – žodžių junginys pažįstamas net ir visiškai sodais nesidominčiam žmogui. Tobula aksominė veja daugeliui reprezentuoja Angliją taip pat, kaip laikrodžiai Šveicariją ar ryžių laukai Kiniją. Tačiau laikai ir mados keičiasi ir šiandien Anglijoje didžiulius vejos plotus po truputėlį keičia vėjyje siūruojančios pievos. Priežasčių tam ne viena. Skeptikai gali sakyti, kad…

Kai Anglijos soduose žydi rožės

Prieš dvejus metus, keliaudama po Olandijos sodus, buvau sau pažadėjusi kiekvieną jų aprašyti. Pažadas, nors ir pareikalavo gerokai laiko ir pastangų, buvo ištesėtas, tačiau pernai, važiuodama į kelionę po Anglijos sodus, su pažadais sau jau buvau gerokai atsargesnė. O ir pati sodų patirtis buvo kitokia – daugelis sodų buvo didesni ir sudėtingesni nei Olandijoje, skaičiuojantys…

Paskutinė rudens diena

Šį kartą be teksto. Tiesiog kelios akimirkos šykščių paskutinių rudens spindulių. Ledukas ant tvenkinio jiems atkakliai nepasidavė visą dieną. Be piršinių fotografuoti buvo šalta ir dar radau daugybę naujų pelėnų urvų gėlynuose. Blogai. Bet susirinkau išvirtusius melvenių stiebus ir susukau iš jų Advento vainiką. Gerai. Kažkas baigiasi, kažkas prasideda 🙂

Flirtas su pelargonijomis ir sirupo receptas iš Tel Avivo

Kiekvieni metai į sodinį gyvenimą atneša kažką naujo. Kaip taisyklė – kokias nors naujas aistras 😊 Tiesa, mano aistros dažniausiai būna gana santūrios, bet visgi paskutinius metus aš pavadinčiau kvapiųjų pelargonijų metais ir kol kas viskas dėliojasi į visai įdomų nuotykį, apie kurį noriu jums papasakoti. Kvapiosios pelargonijos (angl. scented geranium) yra botaniškai netikslus bendrinis…

Islandiška meditacija ir be galo gardi morkų ir burokėlių sriuba

Kai studijavau Vytauto Didžiojo universitete sveikatos psichologijos magistrantūroje, mes turėjome streso įveikai skirtą kursą. Nors kurso tikslas buvo mus išmokyti padėti stresą įveikti kitiems, didelę kurso praktikos dalį sudarė relaksacijos užsiėmimai, kurių metu reikėjo išmokti atsipalaiduoti pačiai ir savo kailiu išbandyti skirtingas relaksacijos technikas. Tas kursas man labai patiko, net jam pasibaigus dar kurį laiką…

Spalio akimirkos

Labai laukiau šio savaitgalio, nes po gana ilgokos pertraukos pagaliau turėjau sau abi savaitgalio dienas. Jokių pareigų, renginių, susitikimų, degančių pabaigti darbų, jokio žadintuvo. Kaip ir kiekvieną „teisingą“ šeštadienį, pirmasis mano darbas po rytinės kavos – pažiūrėti Gardeners World epizodą. Ne dėl to, kad ten rodytų kažką labai naujo, bet dėl šios laidos kuriamos jaukios,…