Cukinijų suvestinė ir šokoladiniai keksiukai

Šiais metais pasodinau neplanuotai daug cukinijų ir patisonų. Pernai dėl užsitęsusios sodo rekonstrukcijos nieko nesėjau, o šį pavasarį peržiūrėdama turimas sėklas pamačiau, kad mano prieš porą metų pirkto cukinijų ir patisonų sėklų rinkinuko galiojimo laikas pasibaigęs. Pernai dalį tų sėklų atidaviau anytai, bet ji sakė, kad jau ir pernai jos nedygo, tad nusipirkau po vieną…

Parko kontūrai

Sodo dalis, kurią mes vadiname “parku”, yra mano eksperimentinis plotas, kuriame aš bandau sukurti kažką gražaus nesilaikydama tradicinių gėlynų kūrimo taisyklių: paruošti dirvą, išnaikinti piktžoles, sodinti, laistyti, ravėti ir prižiūrėti. Pernai šioje sklypo dalyje buvo įrengtas geometrinių zonų “labirintas”, kad atskirti vaikščiojimui skirtus vejos takus ir plotelius, kur žolė nebus šienaujama. Nešienaujamuose ploteliuose tiesiog į…

Kodėl daržai naudingi protui

Prieš porą savaičių vienas periodinis lietuviškas leidinys paprašė manęs atsakyti į klausimus apie kognityvinių funkcijų prastėjimą ir būdus to išvengti. Tarp veiksnių, padedančių efektyviai lėtinti kognityvinių funkcijų blogėjimą vyresniame amžiuje, yra minima ir sodininkystė. Kai savo kolegei papasakojau apie sodininkystės naudą smegenų veiklai, ji paklausė: “bet turbūt čia ne apie paprastus daržus eina kalba?”. Įsitikinimas,…

Pagiriamasis žodis rožėms

Jau kelis metus iš eilės spalio mėnesį viena mano gyvenimo savaitė būna paskirta rožėms. Neįsivaizduoju rudens be dėžutės rožių sodinukų iš Sibirkos rožyno. Šiais metais tų dėžių net dvi, nes reikia pasodinti dar vieną atkarpą erškėtrožių gyvatvorės. Romantikos sodinant rožes tokiu metų laiku mažai: dirbti sode šalta ir drėgna. Šiais metais rožės atkeliavo penktadienį, savaitgalis…

Pievos metai

Netoli mano namų yra labai graži pieva. Ne kartą ją fotografavau ar užsiminiau apie ją savo įrašuose. Vis galvoju apie natūralios pievos kūrimą savo sklype, todėl, kad geriau perprasčiau pievos gyvenimo ciklą, pernai nusprendžiau tą pievą patyrinėti atidžiau. Taigi šis įrašas apie vienerius natūralios pievos metus. Pieva, apie kurią noriu papasakoti, yra šlapia, molinga ir…

Rugsėjis Kauno botanikos sode: kukliai nutylimas grožis

Pirmą kartą rugsėjo mėnesį Kauno botanikos sode atsidūriau prieš dvejus metus. Tą kartą važiavome tiesiog paslampinėti po rudenėjančiais medžiais. Nieko per daug nesitikėjau. Tiek tuomet, tiek ir dabar botanikos sodo svetainėje visai neužsimenama, kad ir rudenį sode yra į ką akis paganyti. Augalų žavadieniai ir pagrindiniai sodo renginiai organizuojami gegužės ir birželio mėnesiais, žydinti bijūnams…

Requiem pievai

Šiandien Rasa Laurinavičienė savo bloge publikavo nuotraukas iš Piet Oudolf sodybos Hummelo  kaimelyje. Nuotraukose nuostabios pievos. Tiesą pasakius, pievų nuotraukos mane kiek nustebino savo natūralumu. Piet Oudolf vardas iki šiol man labiau asocijavosi su didžiuliais ir įspūdingais kultūrinių daugiamečių masyvais, ir nors žinojau, jog paskutinė jo ir Noel Kingsbury knyga žada pokyčius, tokio pievų lengvumo…

Ar mūsų sodai pasakoja apie mus

Prieš kokį mėnesį viename iš mano prenumeruojamų sodininkų blog‘ų radau diskusijai užduotą klausimą: kada yra tinkama gėles sodinti į vieną eilę? Mano spontaninė reakcija buvo „niekada“. Tačiau esu jau pakankamai pagyvenusi suprasti, kad „niekada“ yra gerokai perdėta. Gėlių bordiūrai puikiai atrodo formaliuose soduose, tiesios linijos dera prie griežtos šiuolaikinės architektūros. Visgi man sunku įsivaizduoti, kad…

10 dalykų, kuriais jūs didžiuojatės savo sode

Dažniausiai apie savo sodą galvojame kaip apie kažką labai asmeniško. Mūsų sodas yra tarsi namų erdvės pratęsimas. Tačiau ekologiniu požiūriu net mažučiai miestų sodeliai vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį, nes būtent tokie asmeniniai sodai sudaro pagrindinę „gamtiškąją“ masę betoniniuose miestų plotuose. Taigi mūsų sodas yra daugiau nei vien būdas asmeniškai sietis su gamta, atsipalaiduoti, ar užsiauginti…

Vaikai sode

Pastaruoju metu mane stebina vienas keistas fenomenas. Kai tik kam nors papasakoju apie savo planus kurti didelį sodą ir gėlynus, sulaukiu ne entuziastingo palaikymo, o užuojautų. Po to dažnai seka koks nors liūdnas pasakojimas apie tai, kaip vaikystėje tėvai vietoj futbolo su draugais vertė dirbti kolektyviniame sode ar senelių ūkyje. Kartais net sunku patikėti, kokios…