Švelnūs malonumai

Vakar vakare, per trumpą pertraukėlę tarp vieno ir kito lietaus, išėjau į sodą ir mano nosį pakuteno drėgnas, bet be galo švelnus ir jaukiai pažįstamas rožių kvapas. Net ir užsimerkusi galėčiau pasakyti, ką tai reiškia – pražydo erškėtrožių gyvatvorė. Erškėtrožėmis man kvepia vasara, jaukumas, šilta mylinčio žmogaus kantrybė, viskas, kas yra labai tikra ir labai…

Stringantis pavasaris

Paprastai pavasarį mano tinklaraštis būna labai gyvas. Norisi fotografuoti ir rodyti kiekvieną žiedą, džiaugtis šviesa ir įsibėgančia šiluma. Bet šis pavasaris keistas. Šiemet pro mano sodą jis atrodo tyčia bando prasliūkinti nepastebėtas. Pavasario pradžia buvo niūroka. Kol skleidėsi krokai (Crocus), beveik visą laiką buvo apsiniaukę. Ryte palikdavau žiedus užsivėrusius, vakare rasdavau jau užsivėrusius, ir taip…

Apie bijūnus ir žydinčią arbatą

Kiekvienais metai, kai tik pradeda žydėti bijūnai, mane apima didžiulis nerimas, kad bijūnų mano kieme per mažai. Niekas turbūt nesiginčys, kad žydintys bijūnai yra nuostabūs – didelės, sunkios žiedų galvos iš karto traukia žvilgsnį sode, o ir kvapas (su retomis išimtimis) būna įspūdingas. Bet praeina pora savaičių, bijūnai išblunka, nubarsto žiedlapius ir aš juos labai…

Gimtadienio keksiukai ir rabarbarų prakeiksmas

Kai prieš kelias dienas Aušra iš „Vaikai ir vanilė“ į savo tinklapį idėjo alyvų cukraus receptą, ji tuo pačiu papasakojo ir apie Lindos Lomelino tinklapį “Call me cupcake”. Aušra jį visaip išgyrė, tiek nuotraukas, tiek estetiką, tiek receptus. Aušra receptų reikaluose aš labai pasitikiu, tad, aišku, tuoj pat nukeliavau Lindos receptų paskaitinėti. “Call me cupcake”…

Daug daug pavasario

Šiais metais mane netikėtai užklupo rožės. Nebuvau joms pasiruošusi. Atrodo, kad pavasaris tik įsibėgėjo, dar tik baigia žydėti svogūninės gėlės, o daugiamečių gėlių krūmeliai tik ima pūstis, dar net bijūnai neišsiskleidė, o čia staiga pražydo rožės. Ir dar ne bet kokios, o visiškai mažutės, vos per sprindį iš žemės išlindusios, pernai rudenį sodintos. Tikrojo rožių…

Pasikartojimai

Trečią savaitę bandau rasti laiko prisėsti papasakoti, kas naujo mano sode, bet darbų ir veiklų gerokai daugiau, nei spėju aprėpti. Per šį laiką išsiskleidė ir nužydėjo narcizai, į antrąją pusę persirito tulpės, sužibo ir užgeso medlievos, užkukavo gegutė, pakvipo ir žiedlapius nubarstė ievos, vakarai prisipildė lakštingalų trelių ir varlių kurkimo, o saulei leidžiantis namo pargena…

Jau greitai

Pirmoji spalvų banga nusirito ir stojo trumpas žalias štilis. Bet tulpių žiedai jau spalvinasi, skleidžiasi narcizai, kyla žiognagių ragučiai. Dar kelios dienos ir kiemas vėl sumirguliuos spalvotais taškais. Šiandien Facebook’e mano draugė Rūta įdėjo Audrey Hepburn citatą: “Sodinti sodą reiškia tikėti rytojum”. Tikrai. Iki rytojaus 🙂

Pavasario dūzgesys

Taip ilgai lauktas pavasaris ritasi per mano kiemą strimgalviais. Pirmuosius krokus fotografavau kovo 24 dieną, o šiandien didžioji jų dalis jau peržydėjo. Vos spėjau pasidžiaugti. Tulpės jau per visą sprindį ir vis daugiau žalumos tiek gėlynuose, tiek aplink juos. Saulėtą dieną visas kiemas dūzgia nuo bičių. Jos nesustodamos zuja nuo vieno kroko žiedo prie kito….

Žiogų nagučiai

Šiuo metu mano gėlynuose žiognagių laikas. Tai vienas mylimiausių mano augalų, labiausiai mane žavintintis savo neįmantria, pievine išvaizda. Gražiausias žiognagių pievas mačiau Islandijoje, Þingvellir nacionaliniame parke, kur visi uolų šlaitai liepą buvo nusėti grakščiai nulenktais raudonųjų žiognagių (Geum rivale) varpeliais.  Panašų įspūdį šiuo metu gėlynuose savo prigesinta raudona spalva  ir žemyn nulenktais žiedais kuria žiognagė ‘Bell…

Vakar ir šiandien

Jei pati nebūčiau fotografavusi šio kadro, sunkoka būtų patikėti, kad tai gegužės mėnuo. Panašu, kad vakarėlis užsitęsė ir dvylika mėnesių niekaip nesutinka skirstytis nuo bendro laužo 🙂  Kai vakar po darbo ėjau namo, lengvai snyguriavo, bet neatrodė, kad bus kažkas rimto. Neužilgo lengvas snaiges pakeitė gana intensyvi kruša, kuri peraugo į pūgą. O ši jau siautėjo…