Alyvų vynas

Viena iš pačių mėgstamiausių mano dainų yra 1950-taisiais James Shelton sukurta „Lilac Wine“. Per septyniasdešimt dainos gyvenimo metų ją perdainavo daugybė atlikėjų, bet man pačios gražiausios dainos versijos yra dvi – Nina Simone ir Jeff Buckley . Kasmet, kai soduose ir kiemuose pražysta alyvos, nešiojuosi lyrišką šios dainos nuotaiką ir prisiminimus apie beprotiškus, svaiginančius įsimylėjimus….

Laimingos santuokos pyragas

Hjónabandssaela – tradicinis islandiškas pyragas, kurio pavadinimas lietuviškai skambėtų maždaug kaip „laiminga/nuostabi santuoka“. Islandijoje šį pyragą galima rasti kiekvienoje užkandinėje ar kavinėje. Iš pirmo žvilgsnio Hjónabandssaela atrodo kaip mums gerai pažįstamas trupininis pyragas su uogiene, todėl vargu ar tai būtų pirmo pasirinkimo desertas. Tačiau šį pyragą kalbėdami apie islandišką virtuvę būtinai pamini gidai, o ir…

Geltona, geltona

Nors rytai dar labai vėsūs, naktimis vis atsliūkina šalnos, pietiniai šlaitai ir daržas jau pribarstyti geltonų kiaulpienių žiedų. Šiais metais, ravėdama savo gėlynus ir lysves, galvojau, kad, nepaisant blogos reputacijos, kiaulpienės yra vienos patogiausių piktžolių. Taip, reikia padirbėti, kol išlupi tą ilgą šaknį, bet tai niekis palyginus su visomis kitomis piktžolėmis, kurios keliauja šaknų atžalomis…

Velykų žiedai ir povelykinės samosos

Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti. Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir…

Apie virusus, augalus, karantiną ir maistą

Vis mąstau, koks keistas laikas mus ištiko. Gyvenimas, kuris atrodė patogus ir įprastas, staiga apsivertė aukštyn kojomis, keisdamas kasdienius įpročius, bendravimą, santykius ir darbus. Jaučiuosi pasimetusi. Ne tiek, kad nerimas visiškai kaustytų ir trukdytų galvoti, tačiau kažkoks nesaugumas, išsiblaškymas ir pokyčio jausmas yra nuolatinis foninis bet kurios veiklos palydovas. Mano nerimas nepasiduoda perdėtai optimistinėms situacijos…

Flirtas su pelargonijomis ir sirupo receptas iš Tel Avivo

Kiekvieni metai į sodinį gyvenimą atneša kažką naujo. Kaip taisyklė – kokias nors naujas aistras 😊 Tiesa, mano aistros dažniausiai būna gana santūrios, bet visgi paskutinius metus aš pavadinčiau kvapiųjų pelargonijų metais ir kol kas viskas dėliojasi į visai įdomų nuotykį, apie kurį noriu jums papasakoti. Kvapiosios pelargonijos (angl. scented geranium) yra botaniškai netikslus bendrinis…

Islandiška meditacija ir be galo gardi morkų ir burokėlių sriuba

Kai studijavau Vytauto Didžiojo universitete sveikatos psichologijos magistrantūroje, mes turėjome streso įveikai skirtą kursą. Nors kurso tikslas buvo mus išmokyti padėti stresą įveikti kitiems, didelę kurso praktikos dalį sudarė relaksacijos užsiėmimai, kurių metu reikėjo išmokti atsipalaiduoti pačiai ir savo kailiu išbandyti skirtingas relaksacijos technikas. Tas kursas man labai patiko, net jam pasibaigus dar kurį laiką…

Mažos marmeladinės nuodėmės

Dvi paskutinės šiltos žiemos buvo palankios ne tik rožėms, bet ir šeivamedžiams. Sunku paaiškinti mano meilę būtent šiems medžiams, bet kai šiemet viename Gardeners’ World epizode pamačiau reportažą apie šeivamedžių kolekciją, visa širdim pajutau, kad šeivamedžių mano kieme vis dar per mažai 🙂 Šiuo metu mano kieme pats įspūdingiausias juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) ‘Black beauty’….

Kokio skonio yra rožių kvapas?

Šiemet rožės mano kieme žydi kaip niekad gausiai. Gal dėl to, kad rožių krūmai suaugo, o gal dėl paskutinių dviejų šiltų žiemų. Džiaugiuosi beveik kasdien pražystančiu vis nauju rožės krūmu, gėriuosi spalvomis, žiedlapių rozetėmis, uodžiu vis naujus kvapų derinius. Tik kaip pristabdyti tokias akimirkas? Kaip jas išsaugoti? Kaip jomis pasidalinti? Su sodininkais viskas aišku –…

Lietuviškas šiupinys arba istorija apie dulkių siurblį

„Šiandien tik mineralinis“ – taip su manimi pirmąją darbo dieną po Kalėdų pasisveikino vienas bendradarbis. Sunkus tas pošventinis laikotarpis, kai pats jautiesi kaip kimšta žąsis 😊 Daugeliui šiuo metu turbūt jau nesinori galvoti apie maisto gamybą, sudėtingus receptus ir skonių derinius. Bet visgi papasakosiu jums apie mano bandymą pagaminti tikrą lietuvišką šiupinį, kuris beveik pats…