Apie actą, braškes ir salotas

Šiuo metu vis dar pilna jėga žydi rožės. Rožių žiedlapius galima naudoti ne tik sirupui, uogienei ar kepiniams, bet ir pasigaminti kvapaus raudono rožių acto. Rožių acto recepto kaip ir nėra. Reikia prisirinkti stiklainėlį raudonų ar tamsiai rožinių kvepiančių rožių žiedlapių. Juos nuplauti ir palikti ant rankšluosčio apdžiūti. Tada sudėti žiedlapius į stiklinį indą švelniai…

Birželio pastelės

Prieš trejus metus, planuodama ir atnaujindama terasos gėlynus, norėjau sumažinti spalvų, kad kiekvienas sezonas, kiekviena žydėjimo banga, turėtų savo temą. Birželio spalva turėjo būti sodriai violetinė, su dominuojančiais gojiniais šalavijais (Salvia nemorosa) ‘Caradonna’, kuriuos lydėtų violetinės Spuria vilkdalgių (Iris spuria) verbos ir česnakų bumbulai. Planas buvo įgyvendintas, bet jau pirmąjį gėlyno birželį supratau, kad sukurti…

Šeivamedžio inkliuzai

Kai šiandien eilinį kartą su pusryčių lėkšte ir fotoaparatu pasukau į lauką, mano vyresnioji duktė paklausė, ar aš dabar jau rašau maisto blogą. Ne, aš nerašau blogo apie maistą, tai vis dar blogas apie augalus. Tik greta gražių žiedų nuotraukų norisi pasakoti, kaip tais augalais mes džiaugiamės. Juk smagu vėsų rytą nueiti į sodą, prisiskinti…

Apie braškes ir savikritiką

Šiuos braškinius galette pyragėlius kepiau prieš kelias dienas. Iš karto nespėjau sudėti nuotraukų ir pyragėlių recepto į tinklapį, o tada jau įsijungė vidinė ponia kritika, zyzianti, kad neaišku, ką apie tas braškes pasakoti, kad sodo nuotraukos nevykusios, kad laiką reikėtų svarbesniems dalykams skirti, ir taip toliau ir panašiai. O ir namuose palaikymas tiesiog liejosi per…

Daržo rožynas

Apie rožes nėra ką labai daug papasakoti, jas reikia tiesiog rodyti ir jomis džiaugtis. Šiais metais mažokai fotografavau ir dabar peržiūrėdama archyvą  matau, kad neturiu dalies birželio mėnesį žydėjusių senovinių rožių nuotraukų. Ką jau padarysi. Taip pat pastebiu, kad mažai rašydama apie sodą, po truputėlį pradedu užmiršti augalų veislių pavadinimus.  Taigi, kol visiškai nenusigyvenau iki…

Pasirodom

Pagaliau pagaliau mano pernai pertvarkyti terasos gėlynai įgauna tūrį. Detalesniam pasakojimui vis pritrūksta laiko, teisingų kadrų ir rakursų, gražios šviesos. Galvoje daugybė istorijų, kurias norisi papasakoti,  bet jos vis nevirsta tekstais. Bet visgi, tiesiog pasirodau. Džiaugiuosi šalavijais (Salvija nemorosa ‘Caradonna’) ir didžiuoju amiu (Ammi majus ‘Graceland’), ir laukiu nesulaukiu kemerų (Eupatorius maculatum ‘Gateway’).

Netikroviškai

Šiandien laisčiau sodą ir stebėjau lašuose žaidžiančias vaivorykštes. O kai į jas dar pažvelgi per Helios 44-2 stiklą, kasdienybė pasislepia.