Pasirodom

Pagaliau pagaliau mano pernai pertvarkyti terasos gėlynai įgauna tūrį. Detalesniam pasakojimui vis pritrūksta laiko, teisingų kadrų ir rakursų, gražios šviesos. Galvoje daugybė istorijų, kurias norisi papasakoti,  bet jos vis nevirsta tekstais. Bet visgi, tiesiog pasirodau. Džiaugiuosi šalavijais (Salvija nemorosa ‘Caradonna’) ir didžiuoju amiu (Ammi majus ‘Graceland’), ir laukiu nesulaukiu kemerų (Eupatorius maculatum ‘Gateway’).

Diagnozė – bulvės

Bulvės yra labai šauni, neįnoringa ir nepaprastai apdovanojanti daržovė. Auginti bulves pakeltose lysvėse labai lengva. Pavasarį jas užtenka sudėti į iškastas vageles šiek tiek giliau, nei būtų sodinama tradicinėse lysvėse, kuriose bulvės vėliau būna apkaupiamos. Bulvėms sudygus jos gerai užmulčiuojamos šiaudais ar žole ir gali būti pamirštos iki tol, kol ateis laikas jas kasti. Pasodinus…

Vasaros kvapai ir rožių žiedlapių sirupas

Rožių žiedlapių sirupas yra beveik firminis, mano namus reprezentuojantis saldėsis. Jį labai mėgsta mano mažoji dukra – jis pilamas ant ledų, blynų, su juo maišomi gaivūs vasariniai gėrimai. Sirupą aš verdu iš įvairių kvapių rožių žiedlapių, bet kuo tamsesnė bus rožių spalva, tuo sodresnis ir gražiau raudonas bus galutinis produktas. Visgi net ir tikrai sodrios…

Apie šeivamedžių žiedų sirupą ir gyvenimo tikslus

Šiais metais pirmą kartą gaminau juodauogio šeivamedžio (Sambucus nigra) žiedų sirupą (angl. Elderflower cordial). Pirmiausiai klasikinį, iš paprasto laukinio juodauogio šeivamedžio žiedų, kuriuos susirinkau slampinėdama po Menčių karjerą, o vėliau ir iš savo auginamos raudonlapės dekoratyvinio juodauogio šeivamedžio formos “Black Beauty”. Šeivamedžio žiedų sirupas yra skanus, kvapus ir Lietuvoje nepelnytai nepopuliarus pagardas, tačiau papasakoti apie…

Žiogų nagučiai

Šiuo metu mano gėlynuose žiognagių laikas. Tai vienas mylimiausių mano augalų, labiausiai mane žavintintis savo neįmantria, pievine išvaizda. Gražiausias žiognagių pievas mačiau Islandijoje, Þingvellir nacionaliniame parke, kur visi uolų šlaitai liepą buvo nusėti grakščiai nulenktais raudonųjų žiognagių (Geum rivale) varpeliais.  Panašų įspūdį šiuo metu gėlynuose savo prigesinta raudona spalva  ir žemyn nulenktais žiedais kuria žiognagė ‘Bell…

Vakar ir šiandien

Jei pati nebūčiau fotografavusi šio kadro, sunkoka būtų patikėti, kad tai gegužės mėnuo. Panašu, kad vakarėlis užsitęsė ir dvylika mėnesių niekaip nesutinka skirstytis nuo bendro laužo 🙂  Kai vakar po darbo ėjau namo, lengvai snyguriavo, bet neatrodė, kad bus kažkas rimto. Neužilgo lengvas snaiges pakeitė gana intensyvi kruša, kuri peraugo į pūgą. O ši jau siautėjo…

Pirmoji gegužės savaitė

Šiuo metu mano sode laikotarpis, kai į sodą investuojamas laikas ir pastangos nesutampa su rezultatu. Atrodo atsiveži pilną bagažinę augalų, visą savaitę vakarais sodini, o po viso to triūso pažiūrėjus į želdintą plotą šiek tiek iš toliau, nelabai ir matosi, kad kažkas buvo daryta. Krūmai ir medžiai maži, gėlynuose vis dar žiojėja didžiuliai juodos žemės…

Vakaro šou

Tulpės pagaliau pradėjo rausti ir fotoaparatas gėlynuose mato vis daugiau spalvų. Kartais gerokai daugiau nei tikiesi 🙂  Žaidimai su į monoklį perdirbtu Helios 44-2 objektyvu.

Pirmasis derlius

Pirmasis rimtesnis derlius iš mano daržo šiais metais – dubuo gražgarsčių (Eruca sativa Mill ‘Rucola’) bei švelnūs ir traškūs ridikėliai (Raphanus sativus ‘French Breakfast 3’). Ridikėliai, nusižengiant pavadinimui, buvo sugraužti ne pusryčiams, o tiesiog vieni, prieš vakarienę. Vaikams labai patiko jų forma ir neaštrus skonis. Gražgarstės virto sodriu pesto su skrudintais lazdyno riešutais, kurio pakaks…

Šviesa

Keistas šis pavasaris. Labai lėtas. Medžiai neskuba sprogti, augalai augti, o tulpės jau kelios savaitės stovi sukrovusios žalius žiedus ir neskuba jų nuspalvinti. Bet kai vakaro saulės spinduliai sumirguliuoja jaunuose lendrūno lapeliuose, jau gali pamatyti visą spalvų vaivorykštę. Nesvarbu, kad tik kelias akimirkas.