Lietuviškas šiupinys arba istorija apie dulkių siurblį

„Šiandien tik mineralinis“ – taip su manimi pirmąją darbo dieną po Kalėdų pasisveikino vienas bendradarbis. Sunkus tas pošventinis laikotarpis, kai pats jautiesi kaip kimšta žąsis 😊 Daugeliui šiuo metu turbūt jau nesinori galvoti apie maisto gamybą, sudėtingus receptus ir skonių derinius. Bet visgi papasakosiu jums apie mano bandymą pagaminti tikrą lietuvišką šiupinį, kuris beveik pats…

Leliumoj

Sodai, sodai, leliumoj. Sodeliai žalieji, leliumoj. Jau jūs nesprogsit, leliumoj. Jau jūs nežaliuosit, leliumoj. Užeis žiema, leliumoj. Gili, gili žiema, leliumoj… Pernai  mano mažoji dukra mane išmokė šios senovėninės  Advento laikotarpio dainos, taigi vaikštau dabar ir niūniuoju. Argi ne nuostabi ta žiema. Jau seniai buvo tokia tikra žiema per Kalėdas. Mano dukros veržiasi laukan sniego…

Šalna

Šį rytą sodą aplankė pirmoji rimta šalna, o virš švelnaus rytinio rūko aukštai kybantis plonų debesų šydas pranašavo gražią dieną. Lapkričio pilkuma jau ima slėgti, pasiilgau saulės, tad su nekantrumu laukiau kol dangus bent truputėlį praplyš, kad galėčiau griebti fotoaparatą ir bėgti gaudyti šviesos žaismo šalnos kristaluose. Saulė išlįsti neskubėjo, šalna ėmė tirpti, tad, šiek…

Rudens spalvos ir erškėtuogių sirupas

Ruduo Aldvinteryje švelnus: tiršta saulė, įkypai šviečianti į aikštę, atleidžia daugybę nuodėmių. Erškėtrožės subrandino raudonus vaisius, o vaikai žaliai išsipurvina rankas, lukštendami graikinius riešutus. Virš žiočių draikosi žąsų pynės, dygliakrūmiai puošiasi voratinklių šilku. Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 317 psl. Skaitau šias eilutes ir galvoju apie erškėtrožes savo kieme. Ruduo pas mus jau…

Islandiška avienos sriuba (Kjötsúpa)

Nors daržo sezonas dar nesibaigė, po truputį pradedu galvoti apie kitų metų planus. Tikrai žinau, kad kitais bandysiu auginti griežčius ir ropes. Šią vasarą keliaujant po Islandiją buvo neįprasta, kad ten griežčių, arba kitaip vadinamųjų švediškų ropių, buvo galima rasti absoliučiai visose maisto parduotuvėse, nesvarbu kokio mažumo, ar kokiame užkampyje jos būtų. Parduotuvėje galėjo nebūti…

Nepapasakotos istorijos

Šis tinklapis greitai turės vadintis ne „gėlėta smėliadėžė“, o “nepapasakotos istorijos”, nes besikaupiančių idėjų rašiniam daugėja, o laiko mintims sudėlioti į vaizdus ir tekstą vis mažiau. Rugpjūtį, su fantastiška kompanija pakeliavus po Olandijos sodus, grįžau tarsi ant sparnų. Buvau kupina įkvėpimo ir energijos. Norėjosi apie kiekvieną pamatytą sodą papasakoti, o savajam bent jau kokią pusę…

Sidabrinis švytėjimas

Kol geltona vakaro saulė dar nebuvo įsisukusi į mano smilgas, sodas valandėlę buvo sklidinas vėsios sidabrinės šviesos ir vėjo. Taigi pasiėmiau savo Helios 44-7 objektyvą ir išėjau šviesos ir vėjo gaudyti.  Nežinau, ar pagavau, bet miskantai dabar patys gražiausi:)

Apie derlių ir ratatouille

Šis savaitgalis neįprastas. Vaikai išvažiavę su seneliais. Vyras šįryt paryčiais išskrido į draugų vestuves Stokholme. Turiu visus namus ir laiką tik sau. O to laiko pasirodė visai daug. Nubudau su vyru ir jam išvažavus į oro uostą jau nebegalėjau užmigti. Šeštą ryto pažiūrėjau naująjį “Gardeners World” epizodą. Iki dešimtos jau buvo išvaliusi šaldiklį, paruošusi vietą…

Vakaro miglų sodas

Pirmuosiuose saulės spinduliuose skleidžiasi lotosų žiedai. Horizonte kaupiasi rytojaus lietus, bet iš dangaus aukštybių ima leistis mažas blyškus taškelis, jis tolydžio didėja, artėdamas prie žemės. Žiūriu, kaip virš tvenkinio ratais suka garnys, it lapas spirale neisileidžia į vandenį, ir per sodą nuvilniją tylūs ratilai. (Tan Twan Eng, “Vakaro miglų sodas”, 446 psl.) Šis įrašas kiek…

Rugpjūčio gobelenai

Nors dienos degina sunkiai ištveriama šiluma, sode vis daugiau vasaros pabaigą pranašaujančių ženklų. Saulė leidžiasi vis ankščiau, vakarai vėl pilni uodų ir geltonos įstrižos šviesos, pradėjo skleistis pirmieji astrų žiedai. Keista ši vasara – lyg ir labai ilga, nes saulėtos dienos nenustoja lepinti nuo gegužės, bet sode tikrasis proveržis vyksta tik paskutinėmis savaitėmis, kai augalai…