Pavasaris be teksto

Laiko pasakojimams nėra, bet prieš kelias dienas kalbėdama apie sodą supratau, kad darosi sunku atsiminti lotyniškus augalų pavadinimus ir kažkaip neramu pasidarė. Galvoju, gal bent nuotraukų kėlimą reikia atnaujinti, nes kartu atsiranda ir įpareigojimas augalų pavadinimus parašyti ir augalinį žodyną aktyvuoti. Ta proga balandžio vidurio žiedų inventorizacija.

Ta tikroji pavasario diena

Kokia diena! Kiek saulės ir šilumos! Šiandien sutikau pirmąją šių metų boružę ir pirmąjį drugelį, išroviau pirmas piktžoles iš gėlyno ir pirmą kartą šiais metais dirbdama numečiau į šoną striukę. Žinau, kad jau rytoj vėl atšals, bet šiandien pavasaris visame kūne iki pirštų galiukų. Jaučiuosi kaip baterija įkrovimo režimu 🙂

Pavasariniai voratinkliai

Šis pavasaris kažkoks keistas – nepaprastai daug voratinklių. Jie smulkesni ir ne tokie ryškūs, kaip rudenį, dažnai iš karto nekrentantys į akis, bet išryškėjantys nuotraukose. Nepasakyčiau, kad matau daug dirbančių vorų, tik einant prie ežero ir sujudinus pernykščias nendres iš jų į visas puses pasipila maži juodi voriukai; dešimtimis– tikros juodos juodukės, kaip pasakytų Mei…

Pavasario solistai

Nors kasmet labai laukiu pavasario, jis nėra mano mėgstamiausias laikas. Labiausiai pavasarį man nepatinka gėlynuose žiojėjantys juodos žemės lopai, todėl, kad ir kaip bebandytum fotografuoti augalus (net ir ant pilvo atsigulus), gaunasi vienodas tamsus fonas. Tik dabar po truputėlį gėlynai ima įgauti tūrį, o kartu su juo grįžta ir smagumas fotografuoti. Kitas dalykas, kuris man…