Comfort food

Anglišką terminą „comfort food“ į lietuvių kalbą išversti nėra lengva. Oksfordo žodynas šį terminą apibrėžia kaip „maistas, kuris teikia paguodą ar gerovės jausmą, dažniausiai sudėtyje turi daug cukraus ar angliavandenių ir asocijuojasi su vaikyste bei namie gamintais patiekalais“. Lietuviui greičiausiai tai bus kažkas iš bulvių, su geru sočiu, riebiu padažu 😊 Ar toks maistas tikrai…

Atidėtas finišas

Praėjo metai, būtų laikas metų apžvalgai, bet nesinori, nors tu ką. Nėra jausmo, kad kažkas būtų pasibaigę – gal per daug neaiškių ir „pakabintų“ dalykų tiek pasaulyje, tiek ir asmeniniame gyvenime. Sodo pažadai irgi liko neužbaigti: sodo istorijos užstrigo spalį, rožės taip pat liko iki galo nesuskaičiuotos. Bet visai nesinori dėl to ant savęs pykti…

Varinis spalis

Net nespėjau apsižiūrėti kaip prašuoliavo dar vienas mėnuo. Vis sunkiau pamatyti, kaip gyvena sodas – į darbą išvažiuoju su tamsa, grįžtu taip pat dažnai jau sutemus, o savaitgalius pavagia visokie įsipareigojimai, renginiai ar tiesiog lietus. Į sodą nubėgu tik trumpam, tačiau kas kartą nustembu. Kiekvieną savaitę iki pat vakar iš daržo grįždavau su krepšiu pomidorų…

Rugsėjo drabužiai

Pagaliau palijo. Sunku patikėti, kad rašau tokį sakinį rugsėjo pabaigoje. Keisti šie metai. Vasara atrodo begalinė. Darže lauke vis dar noksta pomidorai ir paprikos, žydi agurkai, o kompostinėje pražydo antrasis bulvių derlius. Šiek tiek pasiilgau megztinukų ir drabužių ilgomis rankovėmis, neįprastai lengvi man šio rugsėjo drabužiai. Bet sodas kenčia. Gėlynai žemi, dar niekada nemačiau tokių…

Rūkas ir Jorkšyro pudingas

Šį rytą langai tarsi užpilti pienu. Kol išvedžiau šunį, rūkas atrodo dar labiau sutirštėjo. Jaukus šis rūkas, dar be rudeniškos žvarbos, šiltas, sunkus. Pasivaikščiojimas po tokias rugpjūčio miglas puiki pradžia neskubriai dienai. Tokiam rytui labai tinka ir lėti pusryčiai, pavyzdžiui, Jorkšyro pudingas. Receptą radau knygoje, kurią parsivežiau iš kelionės po Anglijos sodus. Kelionės metu nei…

Rožių karai ir istorinės rožės

Taip jau nutiko, kad šių metų kelionės maršrutas po Anglijos sodus vingiavo per du istoriškai Anglijai svarbius miestus – Lankasterį ir Jorką. Šiuos vardus net ir ne britai dažniausiai žino, nes būna girdėję kažką apie Rožių karus. 1455–1487 metais vykęs karas tarp Lankasterio ir Jorko didikų šeimų su rožėmis neturi nieko bendro; tai buvo šalį…

Angliškos rožės

Šiek tiek užmečiau rožių skaičiavimą. Liepą su sodų entuziastų ir profesionalų grupe keliavome po Anglijos sodus, todėl galvoju, kad pats metas susiskaičiuoti vadinamąsias angliškas rožes. Sunku įsivaizduoti anglišką sodą, kuriame nebūtų rožių. Rožės Anglijos soduose kopia ant sienų ir pergolių, ropščiasi į medžius, sodinamos masiškai kaip monokultūra ar kartu su kitais augalais mišriuose želdynuose. Tačiau…

Štilis ir agrastų pyragas

Šiuo metu socialiniai tinklai mirga nuo viena už kitą gražesnių sodų nuotraukų. Daugelis sodų pasiekė savo žydėjimo piką, todėl visi, kam sodai prie širdies, skuba dalintis džiaugsmu ir spalvomis. O mano sode šiuo metu pauzė. Rožės ilsisi, skleidžiasi tik vienas kitas žiedas. Pakartotinai pražydo ‚Aicha‘, bet žydėjimas nė iš tolo neprimena tų žiedų fontanų, kurie…

Erškėtrožės

Taigi skaičiuojam rožes toliau. Erškėtrožės yra ta rožių grupė, kurių kiekis mano kieme gali staiga sumažėti, jei manęs kas nors paprašys išnaikinti auginamus raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) hibridus. Raukšlėtalapis erškėtis yra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, o tai reiškia, kad nemalonėn papuola ne tik rūšis, bet ir visi hibridai, kurie dažniausiai nėra tiek agresyvūs ir…

Rimti klausimai

Jau porą metų turiu rimtą klausimą – kiek tiksliai aš turiu rožių? Suprantu, kad nuo tokio klausimo tikram kolekcininkui plaukai ant galvos pasišiauštų. Bet aš nesu kolekcininkė, rožes sodinti man patinka žymiai labiau nei sudarinėti sąrašus ir katalogizuoti. Niekada neturėjau tikslo nuosekliai kaupti rožių kolekcijos, man nenutinka, kad kažkurios rožės mirtinai reikėtų, ar kad aš…