Kąsnelis Londono

Praėjusį birželį, kaip jau ne vienerius metus, pražydus erškėčiams ir rožėms susiruošiau virti uogienę. Išėjau skinti žiedlapių. Rytas buvo šiltas, kvapnus, saldžiai tirštas ir tarsi kvepėjo karamele, o gal griliažu. Taip toptelėjo mintis, kad rožės turėtų derėti su graikiškais riešutais. Parsinešusi krepšį žiedų namo sėdau prie kompiuterio ieškoti recepto, nes juk ne man pirmai tokia…

Pasprukę metai

Laikas bėga labai greitai. Nespėjau apsižiūrėti, o paskutinis tinklaraščio įrašas buvo prieš pusantrų metų. Atsiprašau tų, kurių klausimus ir komentarus praleidau. Pasiilgstu savo Gėlėtos smėliadėžės, nes rašymas ir nuotraukų dėliojimas tarsi įžemindavo, padėdavo pabūti akimirkoje, o ir augalų pavadinimus priversdavo pasikartoti. Sodą vis dar, nors šiek tiek mažiau, fotografuoju, nuotraukos nugula į Facebook‘ą, bet tai…

Agrastų pyragas ir įsivaizduojamos kelionės

Šie metai dosnūs uogų. Pirmą kartą turėjom šiokį tokį trešnių derlių, atsivalgėm vyšnių, noksta šilauogės, o seni geri serbentai virto rožėmis paskanintu džemu. Dar viena uoga, kurios mano sode nemažai, yra agrastai. Agrastus aš labai mėgstu. Atsimenu, vaikystėje būdavo labai nekantru laukti, kol jie prinoks. Grauždavau  juos kietus ir rūgščius, ir niekaip nesuprasdavau, kodėl mano…

Blunkančios pavasario spalvos

Vasara jau čia pat, o pavasaris traukiasi grakščiai, santūriai, ištirpdamas ir pasislėpdamas vis žalesnėse medžių lajose, vis aukštesnėje žolėje ir vis tankiau želiančiuose gėlynuose. Spalvų siautulys rimsta. Bet žiūriu į savo gėlynus ir galvoju, koks visgi gėris yra vėlyvosios tulpės. Kaip gražiai jos sudygsniuoja metų laikų kaitą, įsipina tarp po truputį žiedus krauti pradedančių rožių,…

Varinės triūbos

Esu iš tos nedidelės dalies žmonių, kuriems labai patinka geltonos ir oranžinės gėlės. Geltoni žiedai yra tikras energijos užtaisas, švytintis iš toli, o oranžiniai tonai turi jaukios ramios šilumos. Rinkdama gėles dovanoti dažnai turiu save stabdyti, nes kai kurie žmonės turi visokiausių prietarų, susijusių, pavyzdžiui, su geltonomis ar oranžinėmis rožėmis, kurios man kaip tyčia, dažniausiai…

Sprogimai ir fejerverkai

Kelios šiltos dienos sode daro stebuklus. Beveik per dieną pražydo trešnės, vyšnios ir slyvos. Balti žiedai svyra ant ryškių (o kartais ir ne visai) tulpių galvų. Tvenkinio šlaitas, kuriame rudenį pasodinome ne vieną šimtą tulpių ir narcizų, įsisiautėjo. Ir nors dar ne visos tulpės išsiskleidė, dar lieka plotų, kuriuos reikės užsodinti kitais metais, jausmas visai…

Meilės paieškos

Pernai gimimo dienos proga nuo kolegės gavau dovanų meilenio svogūną, tokį gražiai suvaškuotą, kurį reikia pasidėti ir nieko nedarant laukti, kol jis pražys. Ir jis pražydo net trim stiebais ryškių raudonų žiedų. Taip mano “noriu pabandyti daugiau” sąraše atsirado meileniai. Pavasario pradžioje, Olandijoje užsakinėdama jurginų gumbus užmačiau, kad tame pačiame puslapyje yra ir visai nemažas…

Pavasaris be teksto

Laiko pasakojimams nėra, bet prieš kelias dienas kalbėdama apie sodą supratau, kad darosi sunku atsiminti lotyniškus augalų pavadinimus ir kažkaip neramu pasidarė. Galvoju, gal bent nuotraukų kėlimą reikia atnaujinti, nes kartu atsiranda ir įpareigojimas augalų pavadinimus parašyti ir augalinį žodyną aktyvuoti. Ta proga balandžio vidurio žiedų inventorizacija.