Sprogimai ir fejerverkai

Kelios šiltos dienos sode daro stebuklus. Beveik per dieną pražydo trešnės, vyšnios ir slyvos. Balti žiedai svyra ant ryškių (o kartais ir ne visai) tulpių galvų. Tvenkinio šlaitas, kuriame rudenį pasodinome ne vieną šimtą tulpių ir narcizų, įsisiautėjo. Ir nors dar ne visos tulpės išsiskleidė, dar lieka plotų, kuriuos reikės užsodinti kitais metais, jausmas visai…

Pavasaris be teksto

Laiko pasakojimams nėra, bet prieš kelias dienas kalbėdama apie sodą supratau, kad darosi sunku atsiminti lotyniškus augalų pavadinimus ir kažkaip neramu pasidarė. Galvoju, gal bent nuotraukų kėlimą reikia atnaujinti, nes kartu atsiranda ir įpareigojimas augalų pavadinimus parašyti ir augalinį žodyną aktyvuoti. Ta proga balandžio vidurio žiedų inventorizacija.

Geltona, geltona

Nors rytai dar labai vėsūs, naktimis vis atsliūkina šalnos, pietiniai šlaitai ir daržas jau pribarstyti geltonų kiaulpienių žiedų. Šiais metais, ravėdama savo gėlynus ir lysves, galvojau, kad, nepaisant blogos reputacijos, kiaulpienės yra vienos patogiausių piktžolių. Taip, reikia padirbėti, kol išlupi tą ilgą šaknį, bet tai niekis palyginus su visomis kitomis piktžolėmis, kurios keliauja šaknų atžalomis…

Penkiasdešimt “rožinių” atspalvių

Na, gerai, ne visai penkiasdešimt. Bet norėjau parodyti, kokios gražios ir spalvingos gali būti rožės net nežydėdamos. Sprogstančių lapelių spalvų spektras nuo gaivios žalios iki sodrios purpurinės. Vieni lapeliai skleidžiasi lyg mažos vėduoklės, kiti puošiasi ryškiais krašteliais, treti pastelinėmis lapų nugarėlėmis. Dviejų visiškai vienodų rožių neradau, tačiau galiausiai pasidaviau fotografuodama, nes supratau, kad paskui nuotraukose…

Velykų žiedai ir povelykinės samosos

Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti. Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir…

Ta tikroji pavasario diena

Kokia diena! Kiek saulės ir šilumos! Šiandien sutikau pirmąją šių metų boružę ir pirmąjį drugelį, išroviau pirmas piktžoles iš gėlyno ir pirmą kartą šiais metais dirbdama numečiau į šoną striukę. Žinau, kad jau rytoj vėl atšals, bet šiandien pavasaris visame kūne iki pirštų galiukų. Jaučiuosi kaip baterija įkrovimo režimu 🙂

Vakar ir šiandien

Patinka man pavasaris su savo sniegu, bet jau tikrai šildančia saule, vėju, lietum ir žaluma, paukščiais medžiuose ir klykaujančiomis žąsų voromis padangėse, drėgnos žemės kvapu ir vazonėlių eilėmis ant palangės. Vakar snigo, šiandien jau dūzgia bitės, ir jei ne giliai viduje glūdintis nerimas dėl karantino ir viruso grėsmės, turbūt džiūgaučiau ir šokinėčiau iš laimės. Bet…

Švelnūs malonumai

Vakar vakare, per trumpą pertraukėlę tarp vieno ir kito lietaus, išėjau į sodą ir mano nosį pakuteno drėgnas, bet be galo švelnus ir jaukiai pažįstamas rožių kvapas. Net ir užsimerkusi galėčiau pasakyti, ką tai reiškia – pražydo erškėtrožių gyvatvorė. Erškėtrožėmis man kvepia vasara, jaukumas, šilta mylinčio žmogaus kantrybė, viskas, kas yra labai tikra ir labai…