Sprogimai ir fejerverkai

Kelios šiltos dienos sode daro stebuklus. Beveik per dieną pražydo trešnės, vyšnios ir slyvos. Balti žiedai svyra ant ryškių (o kartais ir ne visai) tulpių galvų. Tvenkinio šlaitas, kuriame rudenį pasodinome ne vieną šimtą tulpių ir narcizų, įsisiautėjo. Ir nors dar ne visos tulpės išsiskleidė, dar lieka plotų, kuriuos reikės užsodinti kitais metais, jausmas visai…

Pavasaris be teksto

Laiko pasakojimams nėra, bet prieš kelias dienas kalbėdama apie sodą supratau, kad darosi sunku atsiminti lotyniškus augalų pavadinimus ir kažkaip neramu pasidarė. Galvoju, gal bent nuotraukų kėlimą reikia atnaujinti, nes kartu atsiranda ir įpareigojimas augalų pavadinimus parašyti ir augalinį žodyną aktyvuoti. Ta proga balandžio vidurio žiedų inventorizacija.

Geltona, geltona

Nors rytai dar labai vėsūs, naktimis vis atsliūkina šalnos, pietiniai šlaitai ir daržas jau pribarstyti geltonų kiaulpienių žiedų. Šiais metais, ravėdama savo gėlynus ir lysves, galvojau, kad, nepaisant blogos reputacijos, kiaulpienės yra vienos patogiausių piktžolių. Taip, reikia padirbėti, kol išlupi tą ilgą šaknį, bet tai niekis palyginus su visomis kitomis piktžolėmis, kurios keliauja šaknų atžalomis…

Velykų žiedai ir povelykinės samosos

Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti. Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir…

Ta tikroji pavasario diena

Kokia diena! Kiek saulės ir šilumos! Šiandien sutikau pirmąją šių metų boružę ir pirmąjį drugelį, išroviau pirmas piktžoles iš gėlyno ir pirmą kartą šiais metais dirbdama numečiau į šoną striukę. Žinau, kad jau rytoj vėl atšals, bet šiandien pavasaris visame kūne iki pirštų galiukų. Jaučiuosi kaip baterija įkrovimo režimu 🙂

Pasikartojimai

Trečią savaitę bandau rasti laiko prisėsti papasakoti, kas naujo mano sode, bet darbų ir veiklų gerokai daugiau, nei spėju aprėpti. Per šį laiką išsiskleidė ir nužydėjo narcizai, į antrąją pusę persirito tulpės, sužibo ir užgeso medlievos, užkukavo gegutė, pakvipo ir žiedlapius nubarstė ievos, vakarai prisipildė lakštingalų trelių ir varlių kurkimo, o saulei leidžiantis namo pargena…

Vakar ir šiandien

Jei pati nebūčiau fotografavusi šio kadro, sunkoka būtų patikėti, kad tai gegužės mėnuo. Panašu, kad vakarėlis užsitęsė ir dvylika mėnesių niekaip nesutinka skirstytis nuo bendro laužo 🙂  Kai vakar po darbo ėjau namo, lengvai snyguriavo, bet neatrodė, kad bus kažkas rimto. Neužilgo lengvas snaiges pakeitė gana intensyvi kruša, kuri peraugo į pūgą. O ši jau siautėjo…

Pirmoji gegužės savaitė

Šiuo metu mano sode laikotarpis, kai į sodą investuojamas laikas ir pastangos nesutampa su rezultatu. Atrodo atsiveži pilną bagažinę augalų, visą savaitę vakarais sodini, o po viso to triūso pažiūrėjus į želdintą plotą šiek tiek iš toliau, nelabai ir matosi, kad kažkas buvo daryta. Krūmai ir medžiai maži, gėlynuose vis dar žiojėja didžiuliai juodos žemės…