Atsisveikinimas su tulpėmis

Šiandien turbūt paskutinį kartą nufotografavau tulpes. Siaura baltų tulpių ‘White triumphator’ juosta dar iš paskutiniųjų laikosi daugiausia šešėlio gaunančioje gėlyno dalyje. Visur kitur tulpės jau nubarstė žiedlapius ir po siautulingo ir įspūdingo žydėjimo po truputį įsivyrauja ramybė. Terasos želdyne degančias oranžines tulpes keičia šaltai geltonos barškių žvakės ir blyškios amerikinio dirkto žvaigždelės. Tiesiog nuostabu, kaip…

Spoksojimo laikas

Šiuo metu labai sunku kažką padaryti greitai – per virtuvės langus matau savo gėlynus, tad vis pagaunu save tiesiog spoksant į tulpių žiedus. Ilgiau trunka ir pusryčių gaminimas, ir valgymas, ir indų plovimas. Trumpas pasivaikščiojimas po kiemą lengvai virsta valanda, per kurią būtų galima ką nors prasmingo nuveikti. Bet norisi tiesiog žiūrėti ir džiaugtis. Tad…

Blunkančios pavasario spalvos

Vasara jau čia pat, o pavasaris traukiasi grakščiai, santūriai, ištirpdamas ir pasislėpdamas vis žalesnėse medžių lajose, vis aukštesnėje žolėje ir vis tankiau želiančiuose gėlynuose. Spalvų siautulys rimsta. Bet žiūriu į savo gėlynus ir galvoju, koks visgi gėris yra vėlyvosios tulpės. Kaip gražiai jos sudygsniuoja metų laikų kaitą, įsipina tarp po truputį žiedus krauti pradedančių rožių,…

Varinės triūbos

Esu iš tos nedidelės dalies žmonių, kuriems labai patinka geltonos ir oranžinės gėlės. Geltoni žiedai yra tikras energijos užtaisas, švytintis iš toli, o oranžiniai tonai turi jaukios ramios šilumos. Rinkdama gėles dovanoti dažnai turiu save stabdyti, nes kai kurie žmonės turi visokiausių prietarų, susijusių, pavyzdžiui, su geltonomis ar oranžinėmis rožėmis, kurios man kaip tyčia, dažniausiai…

Sprogimai ir fejerverkai

Kelios šiltos dienos sode daro stebuklus. Beveik per dieną pražydo trešnės, vyšnios ir slyvos. Balti žiedai svyra ant ryškių (o kartais ir ne visai) tulpių galvų. Tvenkinio šlaitas, kuriame rudenį pasodinome ne vieną šimtą tulpių ir narcizų, įsisiautėjo. Ir nors dar ne visos tulpės išsiskleidė, dar lieka plotų, kuriuos reikės užsodinti kitais metais, jausmas visai…

Pavasaris be teksto

Laiko pasakojimams nėra, bet prieš kelias dienas kalbėdama apie sodą supratau, kad darosi sunku atsiminti lotyniškus augalų pavadinimus ir kažkaip neramu pasidarė. Galvoju, gal bent nuotraukų kėlimą reikia atnaujinti, nes kartu atsiranda ir įpareigojimas augalų pavadinimus parašyti ir augalinį žodyną aktyvuoti. Ta proga balandžio vidurio žiedų inventorizacija.

Geltona, geltona

Nors rytai dar labai vėsūs, naktimis vis atsliūkina šalnos, pietiniai šlaitai ir daržas jau pribarstyti geltonų kiaulpienių žiedų. Šiais metais, ravėdama savo gėlynus ir lysves, galvojau, kad, nepaisant blogos reputacijos, kiaulpienės yra vienos patogiausių piktžolių. Taip, reikia padirbėti, kol išlupi tą ilgą šaknį, bet tai niekis palyginus su visomis kitomis piktžolėmis, kurios keliauja šaknų atžalomis…

Velykų žiedai ir povelykinės samosos

Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti. Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir…