Šiuo metu sode karaliauja geltona spalva. Žydi barškės, geltonieji vilkdalgiai, gelsvi škotiškųjų rožių ir erškėčių hibridai, vis daugiau geltonio įgauna rasakilų žiedai, už tvoros auksiniais vėdrynų taškeliais nutaškytos pievos, griuvėsių sode pomedžiuose galvas kelia geltonosios žiognagės. Geltona spalva turi daug atspalvių. Pražydo vienintelė mano azalija (Rhododendron ‘Chanel’)– eksperimentas, ar rododendrai pajėgtų išgyventi griuvėsių sode ir…
Category: Įvairenybės
Sodas kaip pralaimėjimas
Facebook‘e pasižadėjau parašyti įrašą apie mažiau gražius ir neparadinius dalykus sode, sudėti ne vien tobulas nuotraukas, bet papasakoti ir apie tai, kas nepavyko ar vyksta ne taip. Aš nelabai mėgstu skųstis savo sodu. Sodas yra hobis, jo esmė teikti poilsį mintims ir kelti geras emocijas. Į nesėkmes stengiuosi žiūrėti ramiai ir su šypsena. Jau senokai…
Atidėtas finišas
Praėjo metai, būtų laikas metų apžvalgai, bet nesinori, nors tu ką. Nėra jausmo, kad kažkas būtų pasibaigę – gal per daug neaiškių ir „pakabintų“ dalykų tiek pasaulyje, tiek ir asmeniniame gyvenime. Sodo pažadai irgi liko neužbaigti: sodo istorijos užstrigo spalį, rožės taip pat liko iki galo nesuskaičiuotos. Bet visai nesinori dėl to ant savęs pykti…
Atsisveikinimas su tulpėmis
Šiandien turbūt paskutinį kartą nufotografavau tulpes. Siaura baltų tulpių ‘White triumphator’ juosta dar iš paskutiniųjų laikosi daugiausia šešėlio gaunančioje gėlyno dalyje. Visur kitur tulpės jau nubarstė žiedlapius ir po siautulingo ir įspūdingo žydėjimo po truputį įsivyrauja ramybė. Terasos želdyne degančias oranžines tulpes keičia šaltai geltonos barškių žvakės ir blyškios amerikinio dirkto žvaigždelės. Tiesiog nuostabu, kaip…
Apie grikių lukštų mulčią ir nefotogeniškus džiaugsmus
Sodas visada yra mokymasis per patirtį, kad ir kiek tos patirties jau turėtum. Puikiai viename sode veikiantys dalykai nebūtinai pasiteisina kitame. Būtent tokia yra mūsų mulčiavimo grikių lukštais istorija. Pats geriausias mulčias yra žaliasis, t.y. kai augalai yra sluoksniuojami ir suželia taip tankiai, kad tarp jų beveik nebelieka vietos piktžolėms. Tačiau kol gėlynas jaunas, išlieka…
Mėlynosios zonos gyventojas
Turbūt esate girdėję apie mėlynąsias zonas – tokias vietoves, kuriose gyvenantys žmonės išsiskiria savo ilgaamžiškumu. Tokios magiškos vietos yra Okinavos sala Japonijoje, Ikarijos sala Graikijoje, kalnų regionas Sardinijos saloje Italijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Linda Kalifornijoje. Jau gerus porą dešimčių metų mokslininkai bando suprasti, kas lemia šių regionų gyventojų ilgaamžiškumą – nieko keisto,…
Saulėtas Valentinas
Nežinau, kaip jūs, bet aš šiandien tiesiog gėriau saulės šviesą ir džiaugiausi kiekviena giedra akimirka. Tiesiog negalėjau atsidžiaugti, kad šiandien turėjau laisvą dieną. Pasiilgau saulės. Ši žiema, bent jau subjektyviai, man viena pilkiausių, kokią prisimenu. Gal tai tiesiog įspūdis, nes didžiąją darbo dienos dalį praleidžiu kabinete be langų, bet ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis sausį…
Flirtas su pelargonijomis ir sirupo receptas iš Tel Avivo
Kiekvieni metai į sodinį gyvenimą atneša kažką naujo. Kaip taisyklė – kokias nors naujas aistras 😊 Tiesa, mano aistros dažniausiai būna gana santūrios, bet visgi paskutinius metus aš pavadinčiau kvapiųjų pelargonijų metais ir kol kas viskas dėliojasi į visai įdomų nuotykį, apie kurį noriu jums papasakoti. Kvapiosios pelargonijos (angl. scented geranium) yra botaniškai netikslus bendrinis…
Leliumoj
Sodai, sodai, leliumoj. Sodeliai žalieji, leliumoj. Jau jūs nesprogsit, leliumoj. Jau jūs nežaliuosit, leliumoj. Užeis žiema, leliumoj. Gili, gili žiema, leliumoj… Pernai mano mažoji dukra mane išmokė šios senovėninės Advento laikotarpio dainos, taigi vaikštau dabar ir niūniuoju. Argi ne nuostabi ta žiema. Jau seniai buvo tokia tikra žiema per Kalėdas. Mano dukros veržiasi laukan sniego…
Nepapasakotos istorijos
Šis tinklapis greitai turės vadintis ne „gėlėta smėliadėžė“, o “nepapasakotos istorijos”, nes besikaupiančių idėjų rašiniam daugėja, o laiko mintims sudėlioti į vaizdus ir tekstą vis mažiau. Rugpjūtį, su fantastiška kompanija pakeliavus po Olandijos sodus, grįžau tarsi ant sparnų. Buvau kupina įkvėpimo ir energijos. Norėjosi apie kiekvieną pamatytą sodą papasakoti, o savajam bent jau kokią pusę…