Pirmą kartą rugsėjo mėnesį Kauno botanikos sode atsidūriau prieš dvejus metus. Tą kartą važiavome tiesiog paslampinėti po rudenėjančiais medžiais. Nieko per daug nesitikėjau. Tiek tuomet, tiek ir dabar botanikos sodo svetainėje visai neužsimenama, kad ir rudenį sode yra į ką akis paganyti. Augalų žavadieniai ir pagrindiniai sodo renginiai organizuojami gegužės ir birželio mėnesiais, žydinti bijūnams ir rožėms. Tiek rožėms, tiek bijūnams esu gana abejinga, Kauno botanikos sodo daugiamečių augalų kolekcija graži, tačiau susodinta lysvėmis, tad irgi didelio susižavėjimo nesukelia. Naujai įrengtas alpinariumas, nors ir įspūdingas savo augalų kiekiu, kol kas per jaunas, kad gerai atrodytų. Taigi tiesiog važiavau į pasimatymą su nuostabiais botanikos sodo medžiais. Tačiau kai prieš mane atsivėrė flioksų ir astrų salos, supratau, štai mano laikas ir mano vieta, į kurią norėsiu grįžti.

Prieš dvejus metus gana viltingai atrodė kuriama varpinių augalų juosta. Labai tikėjausi, kad per dvejus metus smilgų bus atsiradę daugiau. Deja, atsirado tik kičinis, nuo natūraliai atrodančių želdynų įkyriai dėmesį traukiantis, kirminas. Bet vis tiek didžiuliai flioksų, rudbekijų, rykštenių, bepradedančių žydėti astrų plotai nuteikia labai maloniai. Ypač nutvieksti vakaro spindulių.

Šiuo metu įspūdingai žydi jurginai. Dar galima suskubti pamatyti spalvotas jų salas, kol šalnos nenukando dailių galvelių.

Ne mažiau įspūdinga zinijų kolekcija. Rankytės taip ir tiesiasi sėklų pasirinkti. Tankios ir dailios montbrečių ir vėlyvių lysvelės. Tik buvo jau tamsoka visą šį grožį fotografuoti.

Jei botanikos sodas organizuotų rudeninius žavadienius, gal žmonės labiau išmoktų vertinti augalus ir jų kompozicijas. Žiūrėjau į po sodą vaikščiojančius žmones ir stebėjausi. Beveik niekas nekreipė dėmesio į man tokias gražias dideles spalvingas monokultūrines salas. Dauguma lankytoji tupinėjo tarp tvarkingais kvadratais sutupdytų rožių ar jurginų ir aikčiojo dėl atskirų žiedų grožio.  Suprantu, kad botanikos sodas pirmiausia yra kolekcijos, gal jis ir neprivalo mokyti kurti kraštovaizdį. Tačiau juk trūksta tiek nedaug: gal tik truputėlio smilgų… tam net naujų ir mandrų augalų veislių nereikia, tiesiog dar truputėlio atsikartojimų… Galima net ir nieko daugiau nedaryti, tik būtinai reikia esamomis kompozicijomis didžiuotis, apie jas kalbėti, rodyti, kviestis pažiūrėti. Gal tuomet daugiau žmonių pakels akis nuo vienintelio žiedo ir apsidairys aplinkui. Gal ne tik gėles, bet ir medžius bei krūmus bus proga pamatyti. Juk visa tai taip pat yra botanikos sodas.