Pirmasis rimtesnis derlius iš mano daržo šiais metais – dubuo gražgarsčių (Eruca sativa Mill ‘Rucola’) bei švelnūs ir traškūs ridikėliai (Raphanus sativus ‘French Breakfast 3’). Ridikėliai, nusižengiant pavadinimui, buvo sugraužti ne pusryčiams, o tiesiog vieni, prieš vakarienę. Vaikams labai patiko jų forma ir neaštrus skonis. Gražgarstės virto sodriu pesto su skrudintais lazdyno riešutais, kurio pakaks dar ne vienai dienai. Pesto su lazdyno riešutais puikiai derėjo su stipraus skonio pilno grūdo spagečiais ir mažais pomidoriukais. Gyvenimas yra skanus 🙂

Man labai patinka, kai produktą nuo stalo skiria vos kelios minutės. Bet nesidžiaugčiau ankstyvu derliumi, jei ne mažutė naujovė mano sode – šešuro padaryti inspektai. Neturiu šiltnamio, nes vasarą mėgstu keliauti, todėl ieškojau sprendimo, kaip galėčiau turėti ankstyvųjų daržovių ir tuo pačiu neprisiriščiau prie vasarinio šiltnamio laistymo. Inspektai pasirodė gera idėja. O galutinai pasiryžti išbandyti inspektus padėjo paklausytas interviu su Niki Jabbor, knygos apie daržovių auginimą tokiose lysvėse visus metus, autore.

Mano inspektai yra gana aukštos pakeltos lysvės su stoglangiu, turinčiu šlaitą į pietų pusę. Stoglangiui panaudoti nuo namo remonto likę seni langai, kurie ir padiktavo lysvių matmenis. Nuotraukos bus vėliau – kol šiandien skyniau derlių, pradėjo lyti ir nebespėjau inspektų nufotografuoti. Daržoves sėjau kovo antroje pusėje. Inspektuose pasėtos salotos, špinatai, krapai, laiškiniai svogūnai, ridikėliai. Iš visų pasėtų kultūrų šaltą lietuvišką pavasarį geriausiai toleravo būtent gražgarstės ir ridikėliai. Jie noriai ir entuziastingai dygo inspekte nepaisydami šalčių ir sniego. Špinatai, salotos, krapai auga žymiai santūriau, o laiškiniai svogūnai kolkas nesiteikė sudygti. Abejoju, kad Lietuvoje tikrai būtų įmanoma auginti daržoves inspektuose visus metus, bet pavasarinio džiaugsmo tikrai daugiau.