Turbūt esate girdėję apie mėlynąsias zonas – tokias vietoves, kuriose gyvenantys žmonės išsiskiria savo ilgaamžiškumu. Tokios magiškos vietos yra Okinavos sala Japonijoje, Ikarijos sala Graikijoje, kalnų regionas Sardinijos saloje Italijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Linda Kalifornijoje. Jau gerus porą dešimčių metų mokslininkai bando suprasti, kas lemia šių regionų gyventojų ilgaamžiškumą – nieko keisto, juk žmonės per amžius buvo pasiryžę keliauti skersai  jūras ir dykumas, kad tik rastų amžinosios jaunystės šaltinį.

Aš apie mėlynąsias zonas išgirdau kažkada seniai vienoje iš gyvensenos medicinai skirtų konferencijų. Tą kartą pasidomėjau, o tada tiesiog pamiršau, nes mano skeptiškas protas nusprendė, kad nėra jokių šansų perkelti mėlynųjų zonų gyventojų gyvenimo būdą į eilinio skubančio miestiečio kasdienybę. Tuo labiau, kad jei mūsų gyvenimo būdą ir mitybos įpročius reikėtų nuspalvinti, tai lietuviai būtų gražiai geltoni – lygiai priešingoje pusėje nuo mėlynos. Bet mėlynųjų zonų temą į mano gyvenimą sugražino visiškai neplanuotai gautas augalas – kriauklinis imbieras (Alpinia zerembet). Augalas buvo pridėtas prie augalų užsakymo kaip dovanėlė. Be to dargi ir su klaidinga etikete, sakančia, kad čia fikusas. Atkeliavo jis pas mane rudenį, aš probėgšmais paskaičiau, kad mūsų platumose šis imbieras dažniausiai auginamas kaip vienmetis augalas, šyptelėjau į ūsą dėl tokios dovanėlės prasmingumo rudens sezonui ir pastačiau vazoną į dar neįrengtą oranžeriją. Bet imbieras sėkmingai peržiemojo ir artėjant pavasariniam augalų persodinimui aš prisėdau rimčiau paskaityti, kokį visgi čia arklį aš gavau dovanų.

Pilnas augalo pavadimas Alpinia zerumbet (Pers.) B.L. Burtt & R.M. Sm. Augalas plačiai paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Rūšis gali siekti ir trijų metrų aukštį, tuo tarpu namuose auginami kultivarai, tokie kaip mano turimas ‘Variegata’, žemesni, užaugantys iki 100-120 cm. aukščio. Kriauklinis imbieras yra daugiametis augalas, formuojantis kvepiančius šakniastiebius. Lapai ilgi, siauri 25-35 cm. ilgio. Svyrančias žiedų kekes krauna ant senesnių stiebų, žiedelių forma primena kriaukleles – iš čia ir augalo pavadinimas. Kriauklinis imbieras priskiriamas 7-8 zonai, tad teoriškai gali ištverti nedidelį minusą, tačiau geriau nerizikuoti ir leisti jam žiemoti namuose arba per žiemą saugoti tik šakniastiebius, taip, kaip saugomi kanų ar jurginų gumbai. Augalas mėgsta pusiau pavėsį ir drėgną derlingą dirvožemį. Visos augalo dalys yra tinkamos maistui – ši dalis man labiausiai patiko, tad toliau sekė receptų, kaip tą augalą galima panaudoti, paieškos. Ir čia manęs laukė didžiausias nustebimas.

Man dar nebuvo taip nutikę, kad suvedus augalo lotynišką pavadinimą vienos iš pirmųjų nuorodų keliautų į mokslinius straipsnius apie potencialią augalo naudą. Kriauklinis imbieras natūraliai auga Rytų Azijoje ir nuo seno yra vartojamas tiek medicinoje, tiek kasdienio maisto gamyboje. Į tvirtus odiškus lapus susukama kepama žuvis ar vyniojami ryžių pyragėliai verdant juos garuose. Šakniastiebiai vartojami lygiai taip pat kaip mums įprastas tikrasis imbieras, tik yra švelnesnio skonio. Į wok patiekalus dedami kriauklinio imbiero žiedai, o iš lapų gaminama Okinavos mėlynojoje zonoje labai populiari arbata. Būtent sąsaja su mėlynąją zona paskatino mokslininkus atidžiau patyrinėti šio augalo naudingas savybes. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad kriauklinio imbiero vartojimas gyvūnų gyvenimą prailgina 22.6% (Teschke & Xuan, 2018), taigi gal tai tikrai vienas iš jaunystės eliksyro komponentų?

Šiai dienai potenciali kriauklinio imbiero nauda tyrinėjama įvairiomis kryptimis. Kriaukliniame imbiere esančios medžiagos, tokios kaip eteriniai aliejai, flavanoidai, polifenoliai ir steroliai pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, mažina kraujospūdį, padeda reguliuoti svorį, mažina atsparumą insulinui (Xiao et al., 2020), padeda išvengti miokardo infarkto (Paulino et al., 2019). Kriauklinis imbieras pasižymi priešvėžinėmis savybėmis (Zahra et al., 2019). Iš augalo lapų ir stiebų išskiriama medžiaga  proantocianidinas pasižymi antivirusiniu, priešgripiniu poveikiu (Morimoto et al., 2022), tyrinėjamas šios medžiagos veiksmingumas įveikiant koronavirusus, o taip pat taikymo galimybės kovojant ne tik su žmonių, bet ir augalų virusais, tokiais kaip mozaikos virusas (Narusaka et al., 2020, 2021). Augalas pasižymi nerimą mažinančiu, antidepresiniu ir antipsichoziniu poveikiu (de Araújo et al., 2009, 2021). Kriauklinio imbiero eterinis aliejus veikia atpalaiduojančiai ir naudojamas palengvinti raumenų spastiškumą insultą patyrusiems žmonėms (Maia et al., 2016). Jei išmanyčiau biochemiją, būtų galima tęsti toliau 😊 Bet jei dabar jau susiruošėte bėgti pirkti kriauklinio imbiero, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad praktiškai visi tyrimai, kuriuose tyrinėjamas kriauklinio imbiero poveikis, yra atlikti tik su gyvūnais ir ląstelių kultūromis. Nors šie tyrimai nuteikia labai optimistiškai, labai dažnai nutinka (liūdna, tačiau labiau taisyklė, nei išimtis), kad vaistinis preparatas, kuris buvo veiksmingas gyvūnų tyrimuose, nėra toks veiksmingas, kai imamas bandyti su žmonėmis. Tad vargu ar kriauklinis imbieras taps panacėja nuo visų ligų ir dar blusų (taip, tiriamas ir toks poveikis gyvūnams 😊). Nors kriauklinio imbiero vartojimas turi senas tradicijas, nėra žinoma apie jo toksiškumą, trūksta tyrimų, kurie apibrėžtų, kokios šio augalo dozės yra saugios ir rekomenduojamos. Augalo cheminė sudėtis gali stipriai skirtis priklausomai nuo augimo sąlygų, tad neaišku, ar pilką lietuvišką žiemą vazone ištvėręs imbieras apskritai turi kažką labai vertingo.

O jei būtinai norisi kažkaip pagerinti savo sveikatą ir pailginti gyvenimą, mėlynųjų zonų gyventojų tyrimai rodo, kad ilgaamžiškumą lemia daugelis veiksnių:

• Mityba – mėlynųjų zonų gyventojų maisto racione dominuoja augalinė mityba, vartojama daug vaisių, daržovių, pilno grūdo javų, ankštinių kultūrų ir riešutų. Tokia dieta yra turtinga skaidulų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, mažina uždegiminius procesus, padeda išvengti lėtinių ligų ir lėtina senėjimo procesus. Svarbu net tik tai, kas valgoma, bet ir tai, kad valgoma mažai, t.y. suvartojamas kalorijų kiekis yra šiek tiek mažesnis nei rekomenduojama norma (Teschke & Xuan, 2018).
• Fizinis aktyvumas – mėlynosios zonos yra kaimiškos vietovės, kur kasdienė gerovė kuriama fiziniu darbu. Žemės ūkis ir sodininkystė yra svarbi veikla, mėlynųjų zonų gyventojai daugiau juda ir vaikšto, kas užtikrina geresnę širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą ir padeda ilgiau išlaikyti raumenų masę. Okinavoje namuose praktiškai nėra baldų, todėl kas kartą norint pavalgyti, reikia riestis sėdant ant tatamio – gal skamba keistai, tačiau tokios smulkmenos užtikrina žymiai didesnį naudojamų judesių spektrą (Teschke & Xuan, 2018). Ar įsivaizduojate tiriamųjų grupę, kurioje amžiaus vidurkis yra virš 90 metų? Sardinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavimo ilgaamžiai, kurių amžiaus vidurkis buvo 97,6±7,9 metų parodė, kad lauke maloniomis veiklomis užsiimant praleistas laikas buvo susijęs su geresne sveikata ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu (Fastame, 2022).
• Socialiniai ryšiai – mėlynosios zonos išsiskiria savo bendruomeniškumu, tvirtais šeimos ir draugų ryšiais. Bendruomeniškumas kuria priklausymo ir reikalingumo jausmus, padeda užtikrinti paramą, kai jos reikia, o tai, savo ruožtu mažina patiriamo streso lygį (Hitchcott et al., 2017).
• Psichologinė sveikata, prasmė ir gyvenimo tikslas – mėlynųjų zonų gyventojai pasižymi geresne psichikos sveikata, rečiau skundžiasi depresija ar nerimu, pasižymi pozityvesniu požiūriu įgyvenimą ir didesniu psichologiniu atsparumu. Atsparumas gali kilti iš įvairių šaltinių – stiprių ryšių su šeima, religijos, pagarbos tradicijai. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame dalyvavo vyresnio amžiaus Sardinijos gyventojai parodė, kad pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su religingumu ir atsparumu, o atsparumą geriausiai prognozavo optimistinis požiūris į gyvenimą (Fastame et al., 2021).

Taigi vietoj stebuklingo maisto papildo griebkite kastuvą (pagal situaciją, gali būti ir sniego 😊) ir keliaukite į lauką. Dar geriau, jei keliausite su kompanija. Sodininkavimas buvo vienas iš dažniausiai su ilgaamžiškumu siejamų veiksnių, na o jei dar kartu ir socialiniai ryšiai… Ryšius, beja, galima sustiprinti ir arbatos puodeliu.

Man būtinai reikėjo kriauklinio imbiero paragauti. Okinavoje kriauklinio imbiero arbata gamina iš  į miltelius sutrintų džiovintų lapų, žiedų ir šakniastiebių (Teschke & Xuan, 2018). Maniškis imbieras dar nežydėjo. Palikau senus stiebus tikėdamasi sulaukti žiedų šiais metais. Bet pasinaudojau internete rastu patarimu gaminti arbatą tiesiog iš lapų ir pagardinti ją riekele citrinos. Kriauklinio imbiero lapų arbata yra gražios oranžinės spalvos. Pirmoji skonio nata švelniai citrusinė, vaisinė, po jos atkeliauja šiek tiek aliejinis, stipresnis, prieskoninis poskonis, man primenantis sakus, o internetiniuose šaltiniuose apibūdinamas kaip gvazdikėliai. Na ir pabaigoje ima jaustis pažįstamas imbiero aštrumas. Citrina šią skonių puokštę šiek tiek sušvelnina, subalansuoja, sumažindama atotrūkius tarp skirtingų natų. Tiesiog gera arbata bet kokiai zonai.

Naudota literatūra

de Araújo, F. Y. R., Chaves Filho, A. J. M., Nunes, A. M., de Oliveira, G. V., Gomes, P. X. L., Vasconcelos, G. S., Carletti, J., de Moraes, M. O., de Moraes, M. E., Vasconcelos, S. M. M., de Sousa, F. C. F., de Lucena, D. F., & Macedo, D. S. (2021). Involvement of anti-inflammatory, antioxidant, and BDNF up-regulating properties  in the antipsychotic-like effect of the essential oil of Alpinia zerumbet in mice: a comparative study with olanzapine. Metabolic Brain Disease, 36(8), 2283–2297. https://doi.org/10.1007/s11011-021-00821-5

de Araújo, F. Y. R., Silva, M. I. G., Moura, B. A., de Oliveira, G. V., Leal, L. K. A. M., Vasconcelos, S. M. M., Viana, G. S. B., de Moraes, M. O., de Sousa, F. C. F., & Macêdo, D. S. (2009). Central nervous system effects of the essential oil of the leaves of Alpinia  zerumbet in mice. The Journal of Pharmacy and Pharmacology, 61(11), 1521–1527. https://doi.org/10.1211/jpp/61.11.0012

Fastame, M. C. (2022). Well-being, food habits, and lifestyle for longevity. Preliminary evidence from the sardinian centenarians and long-lived people of the Blue Zone. Psychology, Health & Medicine, 27(3), 728–733. https://doi.org/10.1080/13548506.2022.2038384

Fastame, M. C., Ruiu, M., & Mulas, I. (2021). Mental Health and Religiosity in the Sardinian Blue Zone: Life Satisfaction and  Optimism for Aging Well. Journal of Religion and Health, 60(4), 2450–2462. https://doi.org/10.1007/s10943-021-01261-2

Hitchcott, P. K., Fastame, M. C., Ferrai, J., & Penna, M. P. (2017). Psychological Well-Being in Italian Families: An Exploratory Approach to the  Study of Mental Health Across the Adult Life Span in the Blue Zone. Europe’s Journal of Psychology, 13(3), 441–454. https://doi.org/10.5964/ejop.v13i3.1416

Maia, M. O. N., Dantas, C. G., Xavier Filho, L., Cândido, E. A. F., & Gomes, M. Z. (2016). The Effect of Alpinia zerumbet Essential Oil on Post-Stroke Muscle Spasticity. Basic & Clinical Pharmacology & Toxicology, 118(1), 58–62. https://doi.org/10.1111/bcpt.12439

Morimoto, H., Hatanaka, T., Narusaka, M., & Narusaka, Y. (2022). Molecular investigation of proanthocyanidin from Alpinia zerumbet against the  influenza A virus. Fitoterapia, 158, 105141. https://doi.org/10.1016/j.fitote.2022.105141

Narusaka, M., Hatanaka, T., & Narusaka, Y. (2021). Inactivation of plant and animal viruses by proanthocyanidins from Alpinia  zerumbet extract. Plant Biotechnology (Tokyo, Japan), 38(4), 453–455. https://doi.org/10.5511/plantbiotechnology.21.0925a

Narusaka, M., Yamaji, Y., Uraji, M., Hatanaka, T., & Narusaka, Y. (2020). Inhibitory effects of Alpinia zerumbet extract against plant virus infection in  solanaceous plants. Plant Biotechnology (Tokyo, Japan), 37(1), 93–97. https://doi.org/10.5511/plantbiotechnology.19.1228a

Paulino, E. T., Barros Ferreira, A. K., da Silva, J. C. G., Ferreira Costa, C. D., Smaniotto, S., de Araújo-Júnior, J. X., Silva Júnior, E. F., Bortoluzzi, J. H., & Nogueira Ribeiro, Ê. A. (2019). Cardioprotective effects induced by hydroalcoholic extract of leaves of Alpinia  zerumbet on myocardial infarction in rats. Journal of Ethnopharmacology, 242, 112037. https://doi.org/10.1016/j.jep.2019.112037

Teschke, R., & Xuan, T. D. (2018). Viewpoint: A Contributory Role of Shell Ginger (Alpinia zerumbet (Pers.) B.L.  Burtt & R.M. Sm) for Human Longevity in Okinawa, Japan? Nutrients, 10(2). https://doi.org/10.3390/nu10020166

Xiao, T., Huang, J., Wang, X., Wu, L., Zhou, X., Jiang, F., He, Z., Guo, Q., Tao, L., & Shen, X. (2020). Alpinia zerumbet and Its Potential Use as an Herbal Medication for  Atherosclerosis: Mechanistic Insights from Cell and Rodent Studies. Lifestyle Genomics, 13(5), 138–145. https://doi.org/10.1159/000508818

Zahra, M. H., Salem, T. A. R., El-Aarag, B., Yosri, N., El-Ghlban, S., Zaki, K., Marei, A. H., Abd El-Wahed, A., Saeed, A., Khatib, A., AlAjmi, M. F., Shathili, A. M., Xiao, J., Khalifa, S. A. M., & El-Seedi, H. R. (2019). Alpinia zerumbet (Pers.): Food and Medicinal Plant with Potential In Vitro and In  Vivo Anti-Cancer Activities. Molecules (Basel, Switzerland), 24(13). https://doi.org/10.3390/molecules24132495