Trečią savaitę bandau rasti laiko prisėsti papasakoti, kas naujo mano sode, bet darbų ir veiklų gerokai daugiau, nei spėju aprėpti. Per šį laiką išsiskleidė ir nužydėjo narcizai, į antrąją pusę persirito tulpės, sužibo ir užgeso medlievos, užkukavo gegutė, pakvipo ir žiedlapius nubarstė ievos, vakarai prisipildė lakštingalų trelių ir varlių kurkimo, o saulei leidžiantis namo pargena…
Category: Pavasaris
Jau greitai
Pirmoji spalvų banga nusirito ir stojo trumpas žalias štilis. Bet tulpių žiedai jau spalvinasi, skleidžiasi narcizai, kyla žiognagių ragučiai. Dar kelios dienos ir kiemas vėl sumirguliuos spalvotais taškais. Šiandien Facebook’e mano draugė Rūta įdėjo Audrey Hepburn citatą: “Sodinti sodą reiškia tikėti rytojum”. Tikrai. Iki rytojaus 🙂
Pavasario dūzgesys
Taip ilgai lauktas pavasaris ritasi per mano kiemą strimgalviais. Pirmuosius krokus fotografavau kovo 24 dieną, o šiandien didžioji jų dalis jau peržydėjo. Vos spėjau pasidžiaugti. Tulpės jau per visą sprindį ir vis daugiau žalumos tiek gėlynuose, tiek aplink juos. Saulėtą dieną visas kiemas dūzgia nuo bičių. Jos nesustodamos zuja nuo vieno kroko žiedo prie kito….
Žiogų nagučiai
Šiuo metu mano gėlynuose žiognagių laikas. Tai vienas mylimiausių mano augalų, labiausiai mane žavintintis savo neįmantria, pievine išvaizda. Gražiausias žiognagių pievas mačiau Islandijoje, Þingvellir nacionaliniame parke, kur visi uolų šlaitai liepą buvo nusėti grakščiai nulenktais raudonųjų žiognagių (Geum rivale) varpeliais. Panašų įspūdį šiuo metu gėlynuose savo prigesinta raudona spalva ir žemyn nulenktais žiedais kuria žiognagė ‘Bell…
Vakar ir šiandien
Jei pati nebūčiau fotografavusi šio kadro, sunkoka būtų patikėti, kad tai gegužės mėnuo. Panašu, kad vakarėlis užsitęsė ir dvylika mėnesių niekaip nesutinka skirstytis nuo bendro laužo 🙂 Kai vakar po darbo ėjau namo, lengvai snyguriavo, bet neatrodė, kad bus kažkas rimto. Neužilgo lengvas snaiges pakeitė gana intensyvi kruša, kuri peraugo į pūgą. O ši jau siautėjo…
Pirmoji gegužės savaitė
Šiuo metu mano sode laikotarpis, kai į sodą investuojamas laikas ir pastangos nesutampa su rezultatu. Atrodo atsiveži pilną bagažinę augalų, visą savaitę vakarais sodini, o po viso to triūso pažiūrėjus į želdintą plotą šiek tiek iš toliau, nelabai ir matosi, kad kažkas buvo daryta. Krūmai ir medžiai maži, gėlynuose vis dar žiojėja didžiuliai juodos žemės…
Vakaro šou
Tulpės pagaliau pradėjo rausti ir fotoaparatas gėlynuose mato vis daugiau spalvų. Kartais gerokai daugiau nei tikiesi 🙂 Žaidimai su į monoklį perdirbtu Helios 44-2 objektyvu.
Šviesa
Keistas šis pavasaris. Labai lėtas. Medžiai neskuba sprogti, augalai augti, o tulpės jau kelios savaitės stovi sukrovusios žalius žiedus ir neskuba jų nuspalvinti. Bet kai vakaro saulės spinduliai sumirguliuoja jaunuose lendrūno lapeliuose, jau gali pamatyti visą spalvų vaivorykštę. Nesvarbu, kad tik kelias akimirkas.
Pavasario linkėjimai
Pagaliau ateina laikas, kai fotoaparatą pasidedu prie durų į sodą. Lėtas šiais metais pavasaris mano kieme. Didžiojoje sklypo dalyje vis dar labai šlapia. O pernai sugriauti ir vėl pastatyti gėlynai bunda lėtai ir nedrąsiais. Reikės laiko, kad viskas įsibėgėtų. Bet kelios paskutinės dienos, pilnos saulės ir šilumos, buvo nuostabios. Lyg pavasario atsiųstas atvirukas, pilnas malonių…
Oficiali žiemos pabaiga
Šiandien netikėtai atradau pirmuosius pavasarinius žiedus savo kieme. Nuostabus jausmas. Vėl viskas prasideda. Taigi, su Naujaisiais metais visi gėlyčių ir sodų mylėtojai 🙂