Pirmoji šalna

“Labas rytas”, tarė šalna ir nubėgo žnaibydama gležnus gėlių žiedus. Bėgo nesidairydama, krykštaudama ir vartydamasi kūliais, kol stačia galva nėrė į rūsčią nendrių sieną. Už jos sustojo lyg stabo ištikta ir įsistebeilijo į tekančią saulę. Akimirką ar dvi taip stovėjo nejudėdama. Tada giliai įkvėpė šalto rudens ryto, pasistiebė ant pirštų galų ir vėl garsiai balsu juokdamasi pažiro tūkstančiais spindulių į visus šonus.

Ir kaip, žmogau, gali nevėluoti į darbą, kai tokie dalykai dedasi.

salna5

salna6

salna7

salnasalna2

salna3salna4

5 Comments Add yours

  1. Elė says:

    Och, kaip as tau pavydžiu galimybės fotografuoti kada norisi. Atsikėliau vakar ir pagalvojau koks puikus rytas fotografavimui…

    1. Aiste says:

      Mano kiemas šalia, bet laiko fotografuoti ne visada yra. Tokiais rytais kaip vakar tiesiog nuvoginėju minutes nuo vaikų, makiažo ir kitų rytinių ritualų. Sumoj susikaupia koks penkiolika 🙂

  2. salma says:

    Sveiki Aiste, nuotraukos Jūsų lyg iš vaikystės knygelių.. tokia švelni akvarelė.. gėlynas darnoje su šalia gyvuojančia pieva.. nuostabu! didelis ačiū už šiltą vaizdą, sukurtą su didele meile..

    1. Aiste says:

      Tai jums, Salma, ačiū už gražius žodžius. Smagu, kad apsilankote. Laukiu ir jūsiškių skaitinių 🙂

  3. Neringa says:

    Nuostabus sodas, nuostabūs žodžiai, nuostabios nuotraukos! Žaviuosi viskuo! tik pamanykit, 2013 metai, o radau jus tik 2020ir aikčioju!

Leave a Reply to salma Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *