Sodai, sodai, leliumoj.
Sodeliai žalieji, leliumoj.
Jau jūs nesprogsit, leliumoj.
Jau jūs nežaliuosit, leliumoj.
Užeis žiema, leliumoj.
Gili, gili žiema, leliumoj…

Pernai  mano mažoji dukra mane išmokė šios senovėninės  Advento laikotarpio dainos, taigi vaikštau dabar ir niūniuoju. Argi ne nuostabi ta žiema. Jau seniai buvo tokia tikra žiema per Kalėdas. Mano dukros veržiasi laukan sniego senių statyti, nors šiaip jas į kiemą dažniausiai reikia varyti varu. Metu kapitalinį spintos tvarkymą ir keliauju kartu. Sniego senių pas mus šiais metais visokių – didelių, mažų, gulinčių ir susimąsčiusių 🙂

Vaikštau po sodą tikrindama, kaip kas gyvena. Darže mano pėdos ne vienintelės. Kiškiai jau atrado daržą ir nuragavo paliktus lapinius kopūstus ir kaliaropes. Sode sumindau sniegą apie vaismedžius, čia kiškių pėdos kol kas lyg neveda. Prieš porą dienų kieme mačiau medžiojančią lapę. Įdomu, ką dar pamatyčiau, jei pavyktų šviesiu paros metu dažniau būti namie.

Prie tvenkinio sniegas švarus, nesumintas. Laukinės pakrantės žolės lyg švelni pūkuota apykaklė juosia ledo liniją. Žiūriu į žolių ažūrą, o mano akys, įpratusios ieškoti kadro, mintyse jau dėlioja minimalistinius japoniškus paveikslus, tušu nutapytus ant plonyčio ryžių popieriaus. Trūksta tik raudono antspaudo su keliais hieroglifais.

Baltas sniegas išryškina linijas, todėl fotografuojant norisi žaisti formomis. Lieptas ir ant jo esantis suolelis – mano įprasti žiemos fotomodeliai. Kadrai nespalvoti net neredaguojant. Aštrios formos ryškus kontrastas prieš tai fotografuotiems trapiems žolių skeletams.

Ir visgi gėlyne vis dar pilna mirgėjimo. Sustingusiais ledo lašeliais pasipuošusios rykštėtosios soros, žvagždelėmis žvelgia sudžiuvę astrų žiedynai, šviesios miskantų šluotos beveik švyti pilkų debesų fone. Šviesa šiandien nedėkinga fotografijai, tačiau net ir tokiomis pilkomis žiemos dienomis mano sodas man patinka ir nieko čia nepadarysi 🙂 Džiaugiuosi, kad turiu šią akimirką. Džiaugiuosi, kad turiu su kuo ja dalintis.

Gražių ir jaukių šv.Kalėdų ir ateinančių metų. Kad sėklos būtų daigios, sodinukai stiprūs, lysvės ir gėlynai talpūs, artimieji kantrūs ir supratingi 🙂 Kad keliai vestų pas gerus žmones ir į vertas patirtis. Kad gyvenimo pamokos būtų naudingos ir ne per daug brangios.  Ir kad niekad nepritrūktume laiko dalykams, kurie tikrai svarbūs. Ačiū, kad esate kartu.

Šiltai
Aistė