Šiandien jaučiuosi žvėriškai pavargusi, tad vietoj to, kad dirbčiau kokius nors svarbius, protingus ir degančius darbus, vėl žiūrinėju Anglijos sodų nuotraukas. Už lango kaukia vėjas, tamsu ir plaka šlapdriba, pasaulėlis susitraukęs iki šilto kambario ir dar šiltesnio kompiuterio ant mano kelių. Ir nors ant vilnonio kilimo jauku, ilgiuosi tolių, kuriais žvilgsnis gali šuoliuoti nevaržomas.
Nematomos sodo ribos – dar vienas stiprus įspūdis, parsivežtas iš kelionės po Anglijos sodus. Dažname sode buvo galima rasti suoliuką, nukreiptą ne į sodą, o į kalvas aplinkui. Žinoma, ir tvoros tuomet statomos tokios, kad žvilgsnis skristų virš jų, arba iš vis jų nepastebėtų. Ne kiekvienas turime sodus, kuriuose galime mėgautis prabanga už lango turėti peizažą, bet jei jums pasisekė ir peizažą jūs turite, verta pagalvoti, kaip jį pasikviesti į savo sodą ir namų langus, o ne nuo jo atsitverti. Vienas iš galimų sprendimų – “Ha-ha”.
„Ha-ha“ – ne juokelis, taip vadinama įgilinta tvora, Anglijoje naudojama nuo XVIII amžiaus. Atitvaro sprendimas paprastas ir genialus. Vietoje, kurioje norima išsaugoti tvorų neraižomą perspektyvą, kasamas gilus, sausas griovys. Viena jo siena stati, ji formuojama kaip atraminė sienutė, sutvirtinama akmenimis ar plytomis. Antroji griovio siena nuožulnesnė ir palaipsniui grįžta į įprastą aukštį. Stovėdamas stačiojoje griovio pusėje šios įgilintos užtvaros nepastebi tol, kol neprieini prie pat. Štai iš čia, t.y. iš nuostabos ir susižavėjimo, kylančio aptikus šią nematomą ribą, ir kilęs atitvaro pavadinimas.
Toks griovys dažniausiai saugo kruopščiai prižiūrimą, formalią sodo erdvę nuo aplinkinėse pievose besiganančių avių ir galvijų. Kažin ar galima įsivaizduoti labiau anglišką vaizdą nei tarp švelniai banguojančių kalvų išsibarsčiusios rusvos avys.
Nors šiandien daugeliui ne itin aktualu atitvėrinėti savo dvarus nuo galvijų, įgilintos tvoros vis dar naudojamos kaip dizaino sprendimas. Vienas iš pačių gražiausių šiuolaikinių sodų pavyzdžių yra Tom Stuart-Smith projektuotas Broughton Grange trijų terasų sodas Oxfordshire. Nematomi perėjimai tarp terasų kuria įspūdį, kad sodas tarsi sklendžia ore kažkur tarp dangaus ir žemės, kedendamas medžių viršūnes.
Jei tvora neišvengiama, yra ne vienas būdas padaryti ją mažiau pastebimą. Labai gražų sprendimą mačiau Special Plants Nursery sode, taip pat įsikūrusiame pakankamai stačiame šlaite. Suolelis pastatytas šiek tiek aukščiau, kad žvilgsnis keliautų gerokai virš tvoros. O pačios tvoros buvimą labiausiai išduoda smilgose rymantys varteliai. Na ir suolelio mielumas neišpasakytas, nors jo konstrukcija tikrai labai paprasta.
Dar vienas spredimas – paversti tvorą kompozicijos dalimi. Sussex Prairies Garden gausu skulptūrų, todėl ir tvora paversta meninės kompozicijos dalimi. Išsibarstę, balti paukščiai yra ryškesni už tvoros vielas, todėl akys mato būtent juos. Mūsų smegenis lengva apgauti – jos mato tai, ką nori matyti, laimei ar nelaimei, dažniausiai ryškius ir spalvotus dalykus.
Ramaus jums poilsio. Pažiūrėjau į virtualius tolius ir mano akys bei galva šiek tiek pailsėjo. Tikiuosi, kad ir jūsų.