Vasaros pudingas

Viskas prasidėjo nuo to, kad eilinėje Gardeners World serijoje Monty Don skynė serbentus vasaros pudingui. Sakyti, kad gaminsi pudingą, yra beveik tas pats, kas sakyti, jog gaminsi valgyti, nes britiškoje kultūroje žodis „pudding“ gali reikšti beveik bet ką – nuo kraujinės dešros iki ryžių košės ar vaisių želė. Ant kelio dažniausiai užveda antrasis, pavadinimą patikslinantis žodis, pavyzdžiui, juodasis pudingas (Black pudding) yra kraujinė dešra, o sniego pudingas (Snow pudding) – plakti citrininiai drebučiai. Taigi pažiūrėjusi Gardeners World seriją nėriau į interneto platybes ieškoti, kas britiškoje virtuvėje vadinama vasaros pudingu (Summer pudding).

Rosa gallica ‘Conditorum’

Vasaros pudigas yra desertas, dažniausiai gaminamas iš baltos duonos ir vasarinių uogų – serbentų, agrastų, aviečių, gervuogių, braškių, t.y. to, ką britai vadina „soft fruit“. Paskaičiusi receptų aprašus didelių lūkesčių šiam patiekalui neturėjau – tikėjausi, kad gausis daugmaž šlapia duona su uogiene. Bet mano sode krūmų šakos linksta nuo serbentų ir agrastų, virti uogienių žiemai neketinu, tad receptas, kuris padėtų efektyviau sunaudoti turimas gėrybes, masino bandyti. O ir rezultatas mane nustebino tiek savo išvaizda, tiek subalansuotu, turtingu, saldžiai rūgščiu skoniu. Tai tikrai smarkiai daugiau nei vien šlapia duona.

Reikia pripažinti, kad po truputėlį atradinėju britišką virtuvę, kuri iš pirmo žvilgsnio nepretenzinga, paprasta, tačiau gyva, sezoniška ir pilna natūralių skonių. Reikia tik nebijoti eksperimentuoti.

Vasaros pudingas su lengvu anglišku padažu

Improvizacija prisiskaičius įvairių receptų internete. Pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai: The Spruce Eats ir BBC Food

6 porcijos

Pudingui reikės

  • 1 kg šviežių vasarinių uogų. Aš naudojau juoduosius, raudonuosius ir baltuosius serbentus, agrastus, žemuoges, sudėjau ir kelias paskutines vasaros braškes. Tačiau galima naudoti avietes, gervuoges, šilauoges, mėlynes ir kitas uogas ar vaisius. Monty Don teigimu, būtent juodieji serbentai ir vasaros pudingas yra neatskiriami. Serbentai turi daug pektino, jie pudingui suteikia tvirtesnę konsistenciją, todėl labai rekomenduotina, kad bent dalį uogų mišinio sudarytų būtent jie.
  • 300 g. cukraus.
  • Apie 400 g. baltos, skrudinimui skirtos duonos, pyrago ar biskvito, supjaustyto maždaug 1 cm. riekelėmis. Aš naudojau brioche tipo skrudinimui skirtą duoną.
  • 4 v.š. vandens.
  • Šviežių uogų pudingui papuošti

Angliškam padažui reikės

  • 3 kiaušinių trynių
  • 600 ml pieno
  • 25 g. cukraus
  • 2 v.š. kukurūzų krakmolo
  • Vanilės ekstrakto
  • Saujos mėtų lapelių

Uogas nuskabome nuo kotelių, nukarpome agrastų uodegėles, jei naudojame vyšnias ar trešnes, išimame kauliukus, uogas nuplauname, sumaišome ir paliekama nudžiūti. Į didesnį puodą supilame cukrų ir vandenį, puodą užkaičiame ant vidutinės kaitros ir palaukiame, kol cukrus ištirps ir pasidarys sirupas. Į karštą sirupą suverčiame uogas ir labai trumpai, 2-3 minutes, paverdame, kad uogos šiek tiek suminkštėtų, išleistų sultis, bet dar liktų pakankamai tvirtos. Kiaurasamtį statome į dubenį, supilame uogas, kad jos nusausėtų, o susidaręs sirupas nubėgtų į dubenį apačioje. Paliekame pravėsti.

Indą, kuriame gaminsime pudingą, išklojame pora sluoksnių maistinės plėvelės. Britai turi specialias formas pudingui gaminti, na o aš naudojau tiesiog švarų plastikinį vazonėlį, kuris man pasirodė artimiausias savo forma klasikinei pudingo formai. Mano vazonėlis buvo maždaug 0.8 litro talpos. Susidėjus produktus ant stalo – kilogramą uogų, visą didelę pakuotę duonos – tikrai neatrodė, kad visa tai į jį galėtų tilpti. Bet mano nuostabai tilpo, buvo kaip tik. Uogos vis tiek šiek tiek sukrenta, o vazonėlio paviršiaus plotas pasirodo nėra toks jau mažas, tad jam iškloti duonos susinaudoja visai nemažai.

Nuo duonos nupjaustome pluteles, kiekvieną riekelę lengvai pamirkome sirupe ir jomis išklojame indo dugną bei šonus, lengvai paspausdami, kad riekelės šiek tiek užeitų viena ant kitos. Klodama sieneles aš duonos riekeles pjausčiau trapecijos forma, kad jos atitiktų indo išplatėjimą. Rekomenduoju duonos nemirkyti visame nubėgusiame sirupe – jo viso nesunaudosite, o trupiniuotą sirupą kažkur kitur bus sunku panaudoti. Geriau šiek tiek sirupo nusipilti į lėkštę, jei reikia, ją pasipildyti sirupu darbo eigoje, o likusį sirupą susipilti į švarų indą ir pasidėti. Jis puikiai tiks prie blynų, varškės apkepo ar gaiviems vasariniams gėrimams gaminti. Man nuo pudingo gaminimo liko daugiau nei stiklinė tiršto sirupo.

Išklojus indo dugną ir šonus duona, į indą suverčiame nuvarvintas uogas ir visą indo viršutinį paviršių taip pat išklojame sirupe mirkyta duona. Paviršių užklojame maistine plėvele, ant viršaus dedame vos mažesnę plokščią lėkštę ar dangtelį, paslegiame kokiu nors sunkesniu daiktu (uogienės stiklainiu, pupelių skardine ar pieno pakeliu) ir dedame į šaldytuvą bent keturioms valandoms, o geriausia – per naktį.

Subrendusį pudingą išverčiame į serviravimo lėkštę, nulupame maistinę plėvelę, jei norisi, dar paglazūruojame pasiliktu sirupu, papuošiame šviežiomis uogomis. Pudingą galima tiekti ir vieną arba su plakta grietinėle, graikišku jogurtu, bet aš jums rekomenduoju nepatingėti ir pasigaminti klasikinį anglišką padažą, kuris labai teisingai subalansuoja skonių paletę. Padažą galima pasigaminti iš anksto arba tuomet, kai tieksite pudingą.

Didesniame inde išplakame iki baltumo kiaušinių trynius su cukrumi. Baigiant plakti įmaišome kukurūzų krakmolą. Pieną užkaitiname atskirame puodelyje beveik iki virimo ir po truputį, plona srovele, visą laiką plakdami, supilame į kiaušinių plakinį. Šiame etape negalima skubėti, nes kiaušinius gali sutraukti. Gautą masę per tankų sietą perkošiame į storadugnį puodą. Puodą kaičiame ant nedidelės kaitros ir visą laiką maišant verdame, kol masė ima tirštėti, apie 5-10 min. Pradėjus tirštėti, padažą nukeliame nuo kaitros, supilame vanilę ir kelias minutes lengvai paplakame, kad jis šiek tiek pravėstų ir taptų puresnis. Tiekiame iš karto su gabalu pudingo ir saujele mėtų lapelių. Mėtos buvo mano atradimas, jų vėsa labai gerai derėjo su saldžiu padažu ir saldžiarūgščiu pudingu.

Jei norisi padažą pasigaminti iš anksto, tuomet išvirtą padažą plakame tol, kol jis pilnai atvėsta. Supilame į indą, kuriame norėsime ji laikyti, ir visą paviršių užklojame maistine plėvele. Svarbu, kad plėvelė lietųsi prie padažo paviršiaus, kitaip ant padažo susiformuos kieta, nesmagi plutelė. Taip uždengtas indas dedamas į šaldytuvą, kol prireiks. Prieš patiekiant padažą galima pašildyti puode. Jei šildant jis per daug tirštėja, įpilame truputėlį pieno. Na, o toliau, pagal planą – gabalas pudingo, papuošimai, mėtos ir skanaus!

Leave a Reply

Your email address will not be published.