Praėjusį birželį, kaip jau ne vienerius metus, pražydus erškėčiams ir rožėms susiruošiau virti uogienę. Išėjau skinti žiedlapių. Rytas buvo šiltas, kvapnus, saldžiai tirštas ir tarsi kvepėjo karamele, o gal griliažu. Taip toptelėjo mintis, kad rožės turėtų derėti su graikiškais riešutais. Parsinešusi krepšį žiedų namo sėdau prie kompiuterio ieškoti recepto, nes juk ne man pirmai tokia mintis turėjo būti atėjusi. Taip atradau, kad rožių žiedlapių ir graikiškų riešutų uogienė yra tradicinis persų virtuvės patiekalas. Taigi praėjusiais metais buvo išvirta partija persiškos rožių uogienės.
Visgi, nors uogienė gavosi labai gaivi ir gardi, man nelabai nepatiko jos išvaizda. Paprastai virdama rožių džemus aš naudoju rožių sirupą ir suvirusius žiedlapius nukošiu. Tuo tarpu šioje uogienėje rožių žiedlapiai paliekami plaukioti sirupe ir, bent jau man, atrodo kaip šlapi rausvi skudurėliai. Taigi uogienės receptas liko nepublikuotas. Tačiau beieškodama uogienės recepto užmačiau ne vieną rožių džemo bei graikiškų riešutų pyrago receptą, kurie mintyse sustojo į „reikia išbandyti“ eilę. Tik reikėjo sulaukti progos.
Eksperimentui pasirinkau vengrišką pyragą „Londoni szelet“. „Londoni szelet“ išvertus iš vengrų kalbos reiškia „Londono gabalėlis“. Kodėl vengriškas pyragas turi tokį pavadinimą, niekas turbūt dorai nežino. Istorija turėtų būti panaši į lietuviškojo „Napoleono“, kuris mums atrodo labai prancūziškas, bet patys prancūzai apie tokį pyragą nėra girdėję. Galbūt vengrams pasirodė, kad toks pyragas puikiai derėtų penktos valandos arbatėlei, o gal asociacijas kelia tvirtas sausaininis šio pyrago padas, atitinkantis riebius britiškus tešlainėlius (angl. shortbread). O gal ir vengram, kaip ir mums, rožės pirmiausia asocijuojasi su Anglija. „Londoni szelet“ yra labai tinkamas didelei kompanijai, nes gerai pjaustosi nedideliais gabalėliais, o dėl riešutų sluoksnio yra labai sotus. Pyrago užteks ir į svečius pasiimti, ir pusryčiams pasilikti. Trys pyrago sluoksniai tarsi pasakoja skirtingas istorijas – riebus tvirtas pagrindas, gaivus rožių džemas ir riešutai, uždengti plona morengo puta – lietuviškam gomuriui gal ir ne visai įprastas, tačiau būtent tuo ir įdomus derinys. Aš naudojau savo pačios virtą rožių uogienę, tačiau rožių uogienė gali būti keičiama į kitokias. Vengriškuose receptuose dažnai naudojamas abrikosų džemas, tačiau puikiai čia tiktų ir slyvos.
Taigi, lietuviško ryto persiškas nuotykis pagal vengrišką receptą, vaizduojantį Angliją. Argi tai ne puiki istorija apie kolektyvinę pasąmonę?
Londoni szelet arba kąsnelis Londono
Su nedidelėmis variacijomis pagal European Zest London Slice (Londoni szelet)
Orkaitę įkaitinti iki 180◦C. Stačiakampę 28×36 cm kepimo formą iškloti kepimo popieriumi.
Pyrago pagrindui reikės:
- 6 kiaušinių tryniai
- 300 g miltų
- 100 g. cukraus
- 200 g. sviesto
- Žiupsnelis druskos
- Nutarkuota vienos citrinos žievelė
- 1 šaukštelis vanilės esencijos
Džemo ir riešutų sluoksniams reikės:
- Stiklinė rožių (ar kitokios) uogienės
- 250 g. graikiškų riešutų, sukapotų iki stambių trupinių
- 200 g. cukraus
- 6 kiaušinio baltymai
Miltus, cukrų ir druską sumaišyti dideliame dubenyje. Sudėti kubeliais supjaustytą šaltą sviestą ir viską pertrinti pirštais iki rupių trupinių. Į trupinių masę supilti lengvai paplaktus kiaušinių trynius ir greitai suminkyti minkštą tešlą. Tešlą iškočioti ant kepimo popieriaus pagal kepimo formos išmatavimus, perkelti į formą ir apspaudyti, kad lygiai padengtų visą formos dugną. Ant tešlos tolygiai paskleisti rožių uogienę.
Kiaušinių baltymus išplakti su cukrumi iki vidutinio standumo putų, kai putos jau laiko formą, bet dar nėra visiškai standžios. Baltymus atsargiai sumaišyti su smulkintais riešutais ir masę lygiai paskleisti ant uogienės sluoksnio.
Kepti apie 45 min., kol viršutinis morengo sluoksnis taps sausas ir trapus. Ištraukus iš orkaitės leiskite pilnai atvėsti ir tik tuomet atsargiai su kepimo popieriumi išimkite iš skardos. Pjaustant morengo sluoksnis šiek tiek lūžta, tačiau netobulume yra dalis žavesio bei žadėtasis “putos” jausmas.
