Vasara jau čia pat, o pavasaris traukiasi grakščiai, santūriai, ištirpdamas ir pasislėpdamas vis žalesnėse medžių lajose, vis aukštesnėje žolėje ir vis tankiau želiančiuose gėlynuose. Spalvų siautulys rimsta. Bet žiūriu į savo gėlynus ir galvoju, koks visgi gėris yra vėlyvosios tulpės. Kaip gražiai jos sudygsniuoja metų laikų kaitą, įsipina tarp po truputį žiedus krauti pradedančių rožių,…