Prieš kelias savaites mano vyresnioji dukra ieškojo ką čia nupiešus, užsuko į daržą ir atrado kaliaropes. Kaliaropes ji, žinoma, buvo valgius, bet niekad labai nesidomėjo, kaip jos atrodo. Kaliaropių išvaizda Martai priminė pokemonus. “Pokemonų ropės” puikus pavadinimas ir geras pretekstas paskatinti vaikus suvalgyti daugiau daržovių.
Kaliaropės skanios. Mano užaugintas kaliaropių galveles mes dažniausiai tiesiog sugraužiame žalias, kaip gaivų vasarinį užkandį, arba dedame jas į žalias salotas. Visgi viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iki šiol augindavau būtent kaliaropes, buvo ta, kad kitas kopūstines daržoves mano darže labai nuniokodavo kopūstinių baltukų vikšrai. Baltukai nugrauždavo brokolius ir kalafiorus, iki gyslų nuėsdavo lapinių kopūstų lapus, tačiau jei baltukai užpuldavo kaliaropes, nukentėdavo tik lapai, o ropelės išlikdavo sveikos ir dailios. Šiais metais visas kopūstines daržoves auginu po tinklu, todėl bent jau pirmosios baltukų bangos man pavyko išvengti. Šiuo metu skraido antroji baltukų karta ir aš matau jų atkaklias pastangas prasibrauti iki mano kopūstų. Pažiūrėsime, kas bus atkaklesnis – jie ar aš. Bet bent jau kol kas visi mano kopūstai saugūs, o mano kaliaropės augina ne tik dailias ropeles, bet ir puikius sveikus lapus.
Kaliaropių lapai labai panašūs į lapinių kopūstų. Iš jų galima virti sriubas, gaminti troškinius ar pesto. Ieškodama idėjų, ką čia dar galima gaminti iš kaliaropių, Dishing Up the Dirt tinklapyje atradau picos receptą. Pica su kaliaropėmis, tiek ropelėmis, tiek lapais, skambėjo labai intriguojančiai (juk tai pica su kopūstais!), bet atrodė ji tikrai gražiai.
Pica gavosi labai skani. Ją noriai valgė tiek vyras, tiek vaikai. Švelniai apskrudusios kaliaropės man šiek tiek priminė artišokus. Pica labai soti ir turtinga, nors ir vegetariška. Originaliame recepte pica patiekiama su gražgarstėmis. Gražgarsčių šiuo metu mano darže nėra, tad jas keičiau bazilikais. Bet šiek tiek aštresnės gražgarstės picai tikrai suteiktų dar daugiau pikantiškumo. Pabandykite. Visi hipsteriai dabar valgo kale kopūstus, bet kaliaropių pica nušluostysite nosį net ir jiems 🙂
Pica su kaliaropėmis ir kaliaropių lapų pesto
Pesto
- Dviejų kaliaropių lapai (maždaug trys puodeliai). Iš lapų išplėšyti kieti stiebai, lapai šiek tiek pasmulkinti.
- 5 žalios alyvuogės be kauliukų
- 2 skiltelės česnako, nuluptos ir sutraiškytos
- 40 g. kedrinių pinijų
- ½ šaukštelio balzaminio acto
- ½ šaukštelio druskos
- ¼ šaukštelio kajeno pipirų
- ¼ puodelio susmulkinto parmigiano sūrio
- ½ puodelio alyvuogių aliejaus
- 2 šaukštai vandens, ar šiek tiek daugiau, jei reikėtų
Užverdame didelį puodą vandens, sumetame į jį kaliaropių lapus ir 1-2 minutes blanširuojame. Lapus išgriebiame, perpilame šaltu vandeniu ir paliekame nuvarvėti kiaurasamtyje.
Alyvuoges, česnaką, kedrines pinijas sudedame į smulkintuvą ir susmulkiname. Dedame kaliaropių lapus, balzaminį actą, druską, kajeno pipirus, sūrį ir vėl viską susmulkiname. Neišjungus smulkintuvo po truputį supilame aliejų ir vandenį. Jei masė per tiršta, įpilame dar šaukštą ar du vandens. Šis pesto puikiai tiks ne tik picai, bet ir makaronams. Viso jo picai nesunaudosite.
Picos tešla
Picos tešlą aš gaminu pagal J.Oliver receptą iš knygos “Pas Oliverį namie”. Tai greitai paruošiama tešla, kurią galima užsiminkyti grįžus iš darbo, valandėlę pasitvarkyti namuose, ir jau vakarienei džiaugtis garuojančia pica. Ši tešla tinka tiek plonoms, tiek šiek tiek storesnėms picoms. Aš paprastai gaminu pusę J.Oliver nurodomos tešlos normos, nes net ir tos pusės mums yra per daug. Iš čia nurodyto kiekio išeis keturi vidutinio dydžio picos papločiai.
- 500 g. kvietinių miltų (naudojau 400 g. paprastų ir 100 g. viso grūdo).
- 1 šaukštelis druskos
- 1 šaukštelis cukraus
- 7 g. sausų mielių
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 325 ml. šilto vandens
Miltai ir druska persijojami į didelį dubenį ar ant švaraus stalo, padaroma duobutė. Vanduo, cukrus, mielės ir aliejus sumaišomi, paliekami kelioms minutėms, kad suputotų, ir supilami į duobutę miltuose. Verčiant miltus nuo kraštų po truputėlį užmaišoma tešla, kol ji pasidaro pakankamai tvirta minkyti rankomis. Tešla minkoma ant miltuoto paviršiaus, kol pasidaro elastinga ir vienalytė. Tešlos gumulas dedamas į miltuotą dubenį, uždengiamas drėgnu rankšluosčiu ir paliekamas valandai pakilti. Jei turite laiko, galite kildinti ir ilgiau, bet valandos paprastai užtenka, kad tešla padidėtų dvigubai.
Tešlai iškilus ji dar kartelį perminkoma, padalinama į tiek dalių, kiek bus gaminama picų ir ant miltuoto paviršiaus po vieną iškočiojami papločiai. Jei matote, kad visos tešlos nesunaudosite, ją galima suvynioti į plėvelę ir pasidėti į šaldiklį.
Pica
- Gumulas picos tešlos
- 2-3 šaukštai kaliaropių lapų pesto
- nuskusta ir riekelėmis supjaustyta kaliaropės galva
- ½ puodelio mazzarella sūrio
- ¼ puodelio parmigiano sūrio
- 10 g. kedrinių pinijų
- Didelė sauja šviežių bazilikų arba rukolos lapelių patiekti
- Šiek tiek paprikos dribsnių užbarstyti
Orkaitę įkaitiname iki maksimalios temperatūros. Mano orkaitėje tai 300oC.
Plokščią kepimo skardą patepame truputėliu aliejaus, pabarstome miltais ir iškratome miltų perteklių.
Keptuvėje su truputėliu aliejaus trumpai (po 1-2 min.) iš abiejų pusių apkepame kaliaropių skilteles. Atidedame jas į šalį.
Iškočiotą picos paplotį dedame į skardą. Paplotį ištepame pesto, sudedame kaliaropių riekeles pakaitomis su mozzarella, užbarstome parmigiano sūrį ir pašauname į orkaitę maždaug 6-8 min. Iškeptą picą apibarstome kedrinėmis pinijomis, paprikos dribsniais ir šviežiais bazilikais, jei norisi, galima užpilti dar lašelį alyvų aliejaus.