Daržo pupos (Vicia faba) dar vienas augalas, kuriam jaučiu gilius sentimentus. Jos man primena vasaras Žemaitijoje. Sūrios, su ankštimis išvirtos, pupos buvo neatsiejama rugpjūčio vakarojimų dalis. O gal čia ir genetika, nes mano tėtis irgi niekada negali ramiai praeiti pro pupų eilę 🙂
Aš auginu dviejų veislių pupas – baltas ‘Windsor bialy’ ir raudonas ‘Karmazyn’. Vaikams labiau patinka rausvos, o man baltosios. Šie metai mano pupoms nebuvo palankūs, jos labai nukentėjo nuo amarų. Visgi šiuo metu šioks toks derlius jau noksta ir nors paprastai kažką pagaminti iš pupų aš paprasčiausiai nespėju, nes jos būna vaikų ir mano pačios nuvalgomos žalios, šiais metais užėjo įkvėpimas sugalvoti pupoms kokį nors naują amplua. Pagalvojau, kad minkštos vasarinės pupos turėtų tikti humusui. Nedaug paieškojusi radau, kad toks receptas tikrai egzistuoja. Taigi, įsitikinusi, kad galvoju teisinga kryptimi, suimprovizavau savo humuso variantą.
Gaivus žalių daržo pupų humusas
- Dubenėlis išaižytų daržo pupų – apytiksliai tiek, kiek jų būtų pupelių skardinėje
- Ryšelis mėtų – kad jau gaminau humusą, tai naudojau Maroko mėtas 🙂
- Nedidelis ryšelis tuščialaiškių česnakų
- Pusės citrinos sultys
- 1 skiltelė česnako
- Apie 1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
- Šaukštas tahini pastos
- Druskos
- Pipirų
- Bazilikų lapelių užbarstymui
Užverdame puodą vandens, sumetame pupas ir blanširuojame vieną minutę. Pupas supilame į sietą, perliejame šaltu vandeniu ir paliekame šiek tiek nuvarvėti ir atvėsti. Minutės pilnai užtenka, kad pupų odelė atšoktų ir mes galėtume lengvai ją nulupti. Pupą įpjovus ir lengvai spustelėjus, žalias jos viduriukas smagiai stryktelės į dubenį. Tikrai neužtruksite luštendami. Tiek baltų, tiek raudonų pupų vidurys yra gaiviai žalias, suteikiantis humusui tikrą vasaros nuotaiką.
Nuluptas pupas, susmulkintus mėtų lapelius, česnakų laiškus, česnako skiltelę, citrinos sultis dedame į maisto smulkintuvą ir gerai pertriname. Sudedame tahini ir aliejų ir dar kartą viską gerai permaišome. Paskaniname druska, pipirais, jei masė per tiršta galima ją praskiesti (pagal asmeninius poreikius) citrinos sultimis, aliejumi ar šaukštu vandens.
Aš humusą patiekiau kaip užtepėlę ant skrudintos baltos duonos. Šeimynai patiko ir nė truputėlio neliko kitai dienai. O aš jau buvau susirūpinusi, kaip toks žalias humusas laikysis ir kaip greitai jis genda 🙂
