Šiuo metu žydi erškėtrožių gyvatvorė, todėl grįždama iš darbo specialiai suku ne link pagrindinių namo durų, o per kiemą. Vos prieinu mūsų sklypo kraštą, nosį ima kutenti malonus ir subtilus rožių kvapas, primenantis, kokia dovana yra namai. Tuoj bus laikas virti rožių žiedlapių sirupą. O kol kas dar viena idėja, ką galima gaminti iš rožių.
Sausainius su rožių žiedalpiais atradau 2018 birželio mėnesio Country Living numeryje. Country Living yra vienintelis mano prenumeruojamas žurnalas. Kažkada kalbantis su mano protingomis, elegantiškomis ir išsilavinusiomis draugėmis kalba pasisuko apie laisvalaikio žurnalus, kuriuos skaitome. Jos diskutavo apie žurnalus, spausdinančius gerus ir gilius interviu, o kai atėjo eilė man pasisakyti, tegalėjau prisipažinti, kad aš va, skaitau tik žurnaliuką apie gyvenimą kaime 🙂 Tiesą sakant, sakyti, kad Country Living aš skaitau, irgi ne visai tiesa, nes aš jį prenumeruoju dėl paveiksliukų 😊 Šiame žurnale mane žavi nuotraukos. Gražūs ten ne tik vaizdai, bet ir pagarba jų kūrėjams. Prie kiekvieno straipsnio yra nurodomas ne tik teksto, bet ir fotografijų autorius. Pati gražiausia žurnalo dalis yra pasakojimai apie sodus, kuriuos dažnai lydi išraiškingi juodai – balti sodininkų portretai. Ta britiško kaimo estetika yra kažkokia magiška. Jei tikrai dabartinius pomėgius lemia ankstesnių gyvenimų patirtys, tai aš turbūt anksčiau gyvenau kažkur Škotijoje, nes seni namai, kurių amžius aprašomas nurodant dinastiją, raižytos vandenyno pakrantės, ant uolų stūksančios pilys ir, aišku, britiški sodai, manyje sukelia nepaaiškinamą nostalgiją.
Country Living turi ir receptų skiltį su tokiomis pačiomis gražiomis ir įkvepiančiomis nuotraukomis. Tik su tais receptais dažnai būna bėda, kad nuotraukose jie atrodo gerokai geriau, nei paskui gaunasi. Tai aprašymai būna ne iki galo aiškūs, tai skoniai neįspūdingi. Tačiau sausainių su rožių žiedlapiais receptas buvo toks paprastas, kad beveik nebuvo šansų jam nepavykti. Tai elementarūs sviestiniai sausainiai, kuriuos dora namų šeimininkė sename name Anglijos kaime laikytų gražioje metalinėje dėžutėje virtuvėje ir patiektų prie penktos valandos arbatėlės, kai pas ją elegantiškai paplepėti užsuktų draugės. Vienintelis išskirtinis ingredientas jame buvo rožės. O rožių kaip tik turime.
Sausainiai gavosi būtent tokie, kokių tikėjausi – greiti ir paprasti, bet turintys savotiško šarmo, kurį suteikia rožių prieskonis. Pradžioje planavau kepti juos savaitgalį, kad galėčiau patiekti būtent penktą valandą ir pasimėgauti britiška arbatėle. Bet neplanuotai mano dukra šiandien vakaroti atsivedė draugę, jos pamatė minkomą tešlą ir sausainių prireikė anksčiau. Ką susidėti į metalinę dėžutę (kaip dera dorai kaimo šeimininkei, aš ją turiu, deja, dažniausiai tuščią) neliko. Bet jei kepsite šiuos sausainius, būtinai juos patiekite su angliška juodąja arbata su pienu. Tikrasis sausainio skonis atsiskleidžią jį pamirkius į arbatą. Arbatos drėgmė išryškina rožių aromatą. O cukraus į arbatą greičiausiai neprireiks, nes sausainiai gana saldūs.
Sausainiai su rožių žiedlapiais ir baltu šokoladu
Pagal Country Living June 2018
30 nemažų sausainių
Reikės:
- 200 g. sviesto
- 300 g. rudojo cukraus
- 325 g. ar šiek tiek daugiau miltų
- 1 kiaušinio
- 1 šaukštelio kepimo miltelių
- 1 šaukštelio vanilės ekstrakto
- Nedidelio žiupsnelio druskos
- 100 g. balto šokolado, sukapoto gabalėliais
- Žiedlapių nuo dviejų raudonų ar rožinių kvepiančių, nepurkštų rožių.
Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinį, supilti vanilę, išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska ir įmaišyti į sviesto ir kiaušinių masę. Masė turėtų gautis minkšta, bet minkoma. Galiausiai įmaišomas smulkintas baltas šokoladas ir rožių žiedlapiai. Tešla suspaudžiama į gumulą, suvyniojama į maistinę plėvelę ir paliekama šaldytume pastovėti bent 2 valandas ar ilgiau (iki trijų dienų), kad rožių aromatas įsigertų į tešlą.
Orkaitę įkaitinti iki 180oC. Dvi ar tris skardas iškloti kepimo popieriumi. Šaukštu formuoti nedidelius teškos rutuliukus ir dėti ant skardos paliekant didelius tarpus, nes sausainiai stipriai plečiasi. Kepti apie 15 min., kol pavišius lengvai apskrunda, bet sausainiai dar viduryje minkšti. Ištraukti iš skardos, leisti kelias minutes pailsėti skardoje, tada perkelti ant grotelių, kad galutinai atvėstų.
Aš tik paruoštą tešlą iš karto padalinau į dvi dalis. Kiekvieną dalį sukočiojau į “dešrą”, tešlos volelius suvyniojau į plėvelę, padėjau į šaltytuvą, o prieš kepant tiesiog supjausčiau vienodomis maždaug 1.5 cm storio riekelėmis. Toks sausainių formavimas sutaupo laiko ir sausainiai būna tikrai vienodo dydžio. Tačiau neįvertinau, kad formuojant sausainius tokiu būdu susipjausto rožių žiedlapiai ir jie paskui tešlos paviršiuje mažiau matosi. Taigi pasirinkite tokį formavimo būdą, kuris jums atrodo geresnis, skonis dėl to neturėtų skirtis.
Tai kaip, draugės, gal arbatėlės mano kaime? Rožių dar liko 🙂
