Ruduo Aldvinteryje švelnus: tiršta saulė, įkypai šviečianti į aikštę, atleidžia daugybę nuodėmių. Erškėtrožės subrandino raudonus vaisius, o vaikai žaliai išsipurvina rankas, lukštendami graikinius riešutus. Virš žiočių draikosi žąsų pynės, dygliakrūmiai puošiasi voratinklių šilku.
Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 317 psl.
Skaitau šias eilutes ir galvoju apie erškėtrožes savo kieme. Ruduo pas mus jau gerokai labiau pažengęs. Tirštą įkypą saulę pakeitė plieninė pilkuma ir rūkas, kuris sklaidosi tingiai ir nenoriai. Nors nelyja, žolė šlapia ir taip ir neišdžiūsta per visą dieną – kol pereinu per sodą batai apsunksta. Medžiai horizonte, kuriuos matau įrėmintus savųjų namų languose, jau beveik visiškai nubarstė lapus. Violetiniai astrai gėlynuose užgeso. Tik akinamai balti kosmėjų žiedai atrodo beveik nepadoriai gaiviai nurudusių ir virstančių kaimynų fone.
Kai visa gamta neriasi iš rūbų ir po truputėlį ima žvanginti liesais šakų kaulais, erškėtrožės mano kieme vis dar dega auksu ir purpuru. Žiūriu į jas ir negaliu atsidžiaugti. Visą vasarą žydėjusios ir kvepėjusios, dabar jos apkibusios uogomis ir neskuba nusimesti savo lapų apdaro. Žinau, kad gerokai vėluoju skinti erškėtuoges – didelė dalis vaisių jau apvytę ir pradėję džiūti. Palieku juos paukščiams. Kiti pernokę, juos pajudinus pirštuose lieka tik lipni košė. Ir visgi, eidamos nuo krūmo prie krūmo su dukra nesunkiai prirenkame nemažą uogų dubenį. Pačiu laiku, nes smulkus lietus ima ginti namo.
Šiems metams jau kadais buvau suplanavusi virti erškėtuogių sirupą. Mano vyras man vis pasakoja apie vaikystėje nuo peršalimo gertą erškėtuogių mikstūrą, o ir skaitoma knyga tam pritaria: „Ponia Kraknel būtų patarusi kas vakarą gerti erškėtuogių sirupo tinktūrą, o aš nesibodžiu klausyti net ir negyvėlės patarimo“ – sako man negaluojantis senis Kraknelis (Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 240 psl.). Nelabai aš tikiu, kad gerokai pavirtame sirupe lieka daug vitaminų ar naudingų medžiagų, bet uogos taip saldžiai kvepia rudeniu, kad tiesiog norisi sustabdyti akimirką.
Geriausia yra tai, kad gaminant erškėtrožių sirupą, uogų nereikia išvalyti. Taigi jokio smulkių uogyčių pjaustymo ir kibių plaukelių rakinėjimo. Vos keliolika minučių, kurias galima įterpti tarp kitų buities darbų, ir turi stiklainėlį lipnaus rusvai oranžinio skysčio, kuris šaldytuve gali stovėti kelis mėnesius. Jį galima užpilti ant ledų ar blynų, su juo galima sumaišyti gražios gelsvos spalvos limonadą ar išsivirti švediškos erškėtrožių sriubos Nyponsoppa, pagardintos migdoliniais sausainėliais.
Betyrinėdama erškėtrožių sriubos receptus ir skaitydama, su kokia nostalgija švedai pasakoja apie šią sriubą, kaip vieną iš vaikystės simbolių, pradėjau galvoti apie patiekalus, kurie man keltų nostalgiškus prisiminimus. Ir tada baisiai užsimaniau kisieliaus. Jau daug metų kisielius mano namuose būna tik per Kūčias, ir tik spanguolių, o juk seniau jis mūsų namuose buvo verdamas gana dažnai, kaip neįmantrus savaitgalio desertas. Pieno kisielius buvo pats pirmas patiekalas, kurį gaminome mokykloje darbų pamokoje. Atsimenu, kaip jaudinausi, kad pagaliau eisime į mokyklos virtuvę ir pačios gaminsime. Savo darbų sąsiuvinį su to kisieliaus receptu turiu iki šiol. Taigi šiandien čia mano improvizacijos erškėtrožių tema: sirupas ir kisielius su švediškais migdoliniais sausainėliais.
Erškėtuogių sirupas
Reikės:
- 1 litro erškėtuogių, nuvalyti koteliai ir žiedų likučiai
- 1 litro vandens
- 300 g. cukraus
- 1 šaukšto rožių vandens (nebūtina)
Erškėtuoges nuplauti, sudėti į puodą ir užpilti vandeniu. Puodą užkaisti ir leisti uogoms pavirti ant nedidelės ugnies apie 15 min., kad jos visiškai suminkštėtų. Tuomet uogas pertrinti maisto smulkintuvu iki vientisos tyrės. Tyrę perkošti į kitą indą per labai tankų sietą ar drobę, kad liktų tik sultys. Likusias odeles, plaušelius ir sėklas išmesti.
Jei norite, kad sirupas būtų nepriekaištingai skaidrus, tyrę supilkite į sūrmaišį, pakabinkite ir leiskite sultims ramiai varvėti kelias valandas ar per naktį. Sūrmaišyje likusio minkštimo nenuspauskite. Bet jei iš uogų norisi pasiimti kuo daugiau gėrio, ar tiesiog neturite laiko, drąsiai galima padėti sultims greičiau nubėgti lengvai paspaudžiant. Sirupas bus drumstas, bet jo skonis nenukentės.
Perkoštas sultis grąžinkite į puodą, užvirkite, nugraibykite putas, sudėkite cukrų ir dar kelias minutes pavirkite, kol cukrus ištirps ir sirupas lengvai sutirštės. Prieš pat pabaigą įpilkite šaukštą rožių vandens. Karštą sirupą išpilstykite į sterilizuotus butelius ar stiklainius. Laikykite šaldytuve.
Erškėtuogių kisielius su migdoliniais sausainėliais ir vaniliniais ledais
Kisieliui reikės:
- 200 ml. erškėtrožių sirupo
- 1 litro vandens+1/2 stiklinės vandens krakmolui išleisti
- Pusės citrinos sulčių
- 1 šaukšto cukruotų apelsino žievelių
- 4 -5 šaukštų krakmolo
- Vanilinių ledų patiekti
Migdoliniams sausainėliams reikės:
- 200 g. marcipanų masės
- 2 kiaušinio baltymų
- 6 šaukštų džiovintų kokoso drožlių
- ½ šaukštelio šviežiai sugrūsto kardamono sėklų (nebūtina)
Vandenį, sirupą, citrinos sultis supilti į puodą ir užvirinti, sudėti apelsinų žieveles. Sumažinti kaitrą. Atskirame puodelyje išmaišyti krakmolą su vandeniu ir lėta srovele supilti į puodą su sirupu. Maišant užvirinti, kad kisielius nuskaidrėtų. Nukelti nuo kaitros ir palikti atvėsti. Kol kisielius vėsta, galima išsikepti sausainėlius.
Orkaitę įkaitinti iki 150oC.
Marcipanų masę smulkiai sutarkuoti ar susmulkinti smulkintuvu iki trupinių. Kiaušinių baltymus vidutinio dydžio inde išplakti iki standžių putų. Į baltymus sudėti migdolus, kokosų drožles ir kardamoną, viską lengvai išmaišyti šakute ar šluotele. Turėtų gautis lipnoka tiršta masė. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos arbatiniu šaukšteliu ar konditeriniu švirkštu formuoti mažus, maždaug 2 cm. dydžio sausainėlius. Sausainėliai turi būti maži, kad juos būtų patogu valgyti šaukštu ir kad jie tikrai būtų vieno kąsnio. Iš nurodytos normos išeina apie 60 sausainėlių. Kepti vidurinėje orkaitės lentynoje, apie 10-15 min., kol sausainėlių viršus gražiai pagelsta.
Ištraukus iš orkaitės neskubėkite sausainėlių nurinkinėti nuo kepimo popieriaus, pirmiausia duokite jiems atvėsti, tuomet jie lengviau atsiklijuos. Iš tikro tai yra dviguba sausainių norma, bet žinodama savo šeimynos poreikius net nerizikavau kepti vienos – jie tikrai nebūtų manęs supratę, juk jei kepti, tai kepti 🙂 Sausainėliai labai gardūs ir vieni, neprapuls, net jei nesunaudosite visų su kisieliumi.
Į desertines taures ar dubenėlius įpilkite atvėsusio kisieliaus, įdėkite kaušelį ledų ir užberkite sausainėlių. Bus tikra skonių fiesta: saldūs migdolai ir kokosai su šventėmis kvepiančiais kardamonais, vėsūs pieniški ledai ir gaivus erškėtrožių kisieliaus sluoksnis su mažučiais cukruotų apelsinų gabaliukais. Puikus maistas vakarui su mylimaisiais.
Grįžta namo pilnu glėbiu kreminių erškėčių žiedų ir su trimis naujomis strazdanomis ant skruosto. Apkabina Martai liemenį, pagalvoja, kaip tiksliai rankos telpa į plačių jos klubų linkį, ir sako:
– Jie atvyksta – visi, kas kada nors yra mylėjęs mane ir ką esu mylėjusi aš.
Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 243 psl.
