Praėjusią savaitę kartu su darbo kolegomis paminėjome ateinančias šventes pindami advento vainikus ir skanaudami gruziniškus patiekalus Gruzijos skonio ir meno namuose. Jaukus, šiltas vakaras, pripildytas gruziniškų tostų ir šeimininkės pasakojimų apie Gruziją ir jos žmones, netruko praeiti. Gruzijoje nesu buvusi, bet ši šalis yra mano “kada nors” kelionių sąraše. O po gruziniškos vakarienės, atsirado ir dar vienas stimulas smalsumui – gruziniška virtuvė.
Gruziniškos virtuvės pagrindas – graikiški riešutai ir labai daug žalumynų. Namų šeimininkė Kristina pasakojo, kad prieš daugelį metų į Lietuvą iš Gruzijos atvykusiai gyventi jos mamai didžiulis iššūkis buvo žalumynų trūkumas šaltuoju metų laiku. Žinoma, dabar tai jokia problema. Bet juk didžiausias smagumas gaminti iš savo daržo.
Šiandien ryte atsikėlusi pažvelgiau per langą – tvenkinys jau po truputį traukiasi ledu. Bet darže dar šis tas žaliuoja: puikiausiai gyvena petražolės ir lapiniai kopūstai, truputį šalčio apkramsnoti, bet dar gyvi ir lapiniai burokėliai, salotos, špinatai, rudenį sėti ridikėliai. Iš paskutiniųjų žydi medetkos, vis dar skleidžiasi pavieniai rožių žiedai.
O va eksperimentas su žieminiu daržovių derliumi inspektuose ne itin pasiteisino. Skaičiau, kad paskutinė sėja į inspektą turėtų būti spalio mėnesį, bet Lietuvoje turbūt reikėtų sėti šiek tiek anksčiau. Pasėjus pirmomis spalio dienomis sėklos sudygo, bet nespėjo suaugti, o dabar jau augalams turbūt ir per vėsu, ir per tamsu, tad tupi tokie mažutėliai ir nė krust. Jei mano virtuvė būtų prabangus restoranas, porcijai užtektų trijų salotų ar sultenės lapelių, bet kad nėra – tai salotų norisi saujomis ir iš inspekto ne baisiai daug naudos 🙂
Bet petražolių yra kad ir šluotoms rišti. Tad iš petražolių ir rudenį surinktų vietinių graikiškų riešutų šiandien gaminau burokėlių mkhali (arba pkhali). Mkhali yra užkandis, vienur pristatomas kaip salotos, kitur kaip užtepėlė, gaminamas iš graikiškų riešutų, česnakų, žalumynų ir sezoninių daržovių (špinatų, burokėlių lapų, burokėlių gumbų). Nepaprasto skanumo burokėlių mkhali mums pagamino ir Gruzijos skonio ir meno namuose. Man asmeniškai tie burokėliai ir dar baklažanų suktinukai per šventinę vakarienę nukonkuravo tiek pagrindinį mėsos patiekalą, tiek desertą. Kam reikalinga mėsa, kai yra tokios daržovės. Jau žinau, kad į Gruziją važiuosi tikrai ne dėl šašlykų 🙂
Ieškodama mkhali recepto įsitikinau, kad jo variacijų yra labai daug. Turbūt dėl to, kad tai jaukus ir naminis užkandis, tad kiek šeimininkių, tiek ir mkhali paslapčių. Vienur jį siūlė gaminti su majonezu, kitur su graikišku jogurtu, vien iš pertražolių, ar su kalendromis, skyrėsi riešutų ir burokėlių proporcijos, rekomenduojami prieskoniai. Ne taip jau lengva buvo atspėti, kuris iš receptų galėtų būti panašiausias į ragautąjį. Šį kartą apsistojau ties receptu, rastu Baron’s Food tinklapyje. Užtepėlė gavosi puikiai. Gal ne tokia subtiliai švelni, kokią galima paragauti Gruzijos skonio ir meno namuose (man tobulėti yra kur, o ir jūs nepraleiskite progos išbandyti originalo :)) Bet ir šis receptas yra vertas dėmesio. Tai sveikas ir nepaprastai sotus burokėlių užkandis, vertas net ir šventinio stalo, jei kartais užsinorėtųsi kažkuo pakeisti pabodusią burokėlių mišrainę.
Charkhlis Mkhali
- 450 g. burokėlių (mano atveju tai buvo 5 nedideli burokėliai)
- ½ puodelio gliaudytų graikiškų riešutų
- 3 česnako skiltelės
- ½ stiklinės sukapotų kalendros lapelių
- ½ stiklinės sukapotų petražolių lapelių
- ¼ šaukštelio džiovinto daržinio dašio
- ¼ šaukštelio smulkintų kalendros sėklų
- 2 šaukštai (ar šiek tiek daugiau pagal skonį) raudono vyno acto
- druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
Burokėlius po vieną suvyniojame į aliuminio foliją ir išsikepame orkaitėje. Burokėlių kepimo laikas priklauso nuo jų dydžio. Mano burokėliai buvo nedideli, tad 200oC orkaitėje kepiau juos 45 minutes. Didesniems burokėliams gali prireikti ir valandos. Iškepusius burokėlius traukiam iš orkaitės, paliekam atvėsti. Atvėsusius burokėlius nulupame ir šiek tiek susmulkiname, kad vėliau juos būtų patogu sumesti į virtuvinį kombainą. Kitas variantas – burokėlius susitarkuoti smulkia tarka.
Graikiškus riešutus kartu su česnaku ir druska sumalame virtuviniu kombainu iki smulkių trupinių. Tuomet į kombaino indą sudedame burokėlius ir žalumynus ir vėl viską gerai permalame iki vientisos masės. Įmaišome prieskonius, actą. Paskanaujame, ar mūsų gomuriui nieko netrūksta, jei reikia, pridedame acto ar druskos. Burokėlių mkhali turėtų būti švelniai saldžiarūgštis, tad acto nereikia padauginti.
Prieš tiekiant į stalą, rekomenduotina leisti užtepėlei bent porą valandų pastovėti šaldytuve, kad skoniai susimaišytų ir subręstų. Tiekiamas kambario temperatūros su minkšta duona.
Labai gardu! Pasigardinau sultenėmis, kurias rugsėjo gale pasėjau. Ačiū.
Kaip smagu 🙂 Ačiū, kad dalinatės įspūdžiais.