Jau esu užsiminusi apie savo meilę koralinės spalvos žiedams. Šią simpatiją vadinu “Koraliniu kaprizu“. Dėl šios užgaidos mano sode po truputėlį kaupiasi koraliniais ir lašišiniais tonais žydintys daugiamečiai augalai. Tikrai ne tiek, kad tai taptų kolekcija, bet spalva kartais padeda apsispręsti didžiulėje augalų pasiūloje. Kasmet stengiuosi išbandyti ir vieną kitą koraline spalva žadantį žydėti vienmetį augalą.  Tačiau vienmečiai augalai dažnai nuvilia – nors sėklų pakuotės žada subtilias, prigesintas spalvas, tikrasis rezultatas dažniausiai būna saldžiai rožiniai ar ryškiai oranžiniai žiedai.  Visgi praėjusių metų eksperimentas buvo sėkmingas, tad noriu jums parodyti du vienmečius, kurie pakankamai patikimai grotų, jei staiga ir jūs užsimanytumėte savo sodą papuošti koraliniais taškeliais.

Paprastosios laumakės (Dimorphoteca sinuata) “Salmon”

Laumakės yra puikus augalas, kai reikia užpildyti tarpus tarp neseniai susodintų daugiamečių ar įnešti spalvų į tik antroje vasaros pusėje savo grožį atskleidžiantį smilginį gėlyną.  Kovo – balandžio mėnesiais laumakės gali būti sėjamos tiesiai į dirvą, jos greitai sudygsta ir ima krauti žiedus.  Norint pratęsti žydėjimą, verta jas sėti per kelis kartus.  Veislė “Salmon” yra neaukšta, apie 30 cm., tad ji geriausiai atrodys gėlyno priekyje. Tačiau, net ir pasėta šalia aukštesnių augalų, ji puikiai įsipina į visumą ir šypsodamasi žvelgia savo kukliomis ramuniškų žiedų akelėmis. Savo laumakes aš sėjau balandį, tiesiai į šiek tiek papurentą dirvą šalia daugiamečių augalų. Nepikiavau ir neperkėlinėjau. Žydėjimo pikas buvo liepą ir rugpjūtį, o prigesintas lašišinis atspalvis buvo lygiai toks, kokį žadėjo sėklų pakuotė.  Praėję metai parodė, kad koraliniai tonai puikiai randa savo vietą ir natūralistinio stiliaus gėlynuose.  Laumakių žiedai puikiai derėjo su šalia pasėtais amiais. Deja, skinti laumakės nėra tinkamos – nuskinti žiedai susiskleidžia.

Puikiosios gvaizdūnės (Zinnia elegans)  “Zinderella Peach”

Zinijos man labai patinka. Sodinu jas kasmet, jei ne gėlynuose, tai darže. Man patinka tvirtas šių gėlių stotas, ilgai išsilaikantys žiedai, ir, žinoma, tai, kad jos puikiai atrodo vazoje. Gvaizdūnes “Zinderella Peach” užtikau atsitiktinai, vartydama sėklų katalogą. Jos patraukė savo šiek tiek neįprasta, ežiuoles primenančia žiedo forma. O kadangi tuo metu dar neturėjau kandidatų metų koraliniam kaprizui, jos kaip mat nukeliavo į pirkinių krepšelį. Sėklų pakelyje buvo viso labo 18, kelios nesudygo. Bet reikia pripažinti, kad užaugę augalai mano sode pernai atidirbo su kaupu. Gvaizdūnes sėjau namuose balandžio mėnesį. Gegužės mėnesį daigus persodinau į lauką. Pirmieji žiedai pasirodė birželio pabaigoje, o žydėjo gvaizdūnės iki pat šalnų. Augalai labai gerai šakojosi ir visą vasarą krovė naujus žiedus, o savita žiedo sandara užtikrino ilgą kiekvieno žiedo žydėjimą.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad kai pamačiau pirmąjį “Zinderella Peach” žiedą, maniau, kad tai bus eilinis nusivylimas. Žiedelis buvo smulkus ir labiau geltonas, nei koralinis. Visgi šios zinijos yra tarsi bjaurieji ančiukai – bręsdami žiedai didėja ir gražėja, geltonus tonus keičia koraliniai.  Viena po kitos skleidžiasi papildomos mažų žiedelių eilės, kol visas graižas tampa panašūs į bumbuliuką.

Nors tokia žiedo forma galėtų atrodyti per daug įmantri žolių draugijai, iš tikro žiedeliai nėra labai stambūs, o šakota, orinė paties augalo figūra padeda jam įsipinti į kaimynų draugiją. Mano sunkioje dirvoje “Zinderella Peach” pasiekė 50-60 cm. aukštį ir gerai atrodė kaip pirmą ir antrą planą jungiantis augalas.  Zinijos įnešė smagios sumaišties į mano violetinių tonų terasos gėlynus.  Turbūt čia ir yra mano koralinio kaprizo esmė – santūrūs ir spalviškai teisingi gėlynai man tiesiog netinka. Man visada reikia truputėlio maišto 🙂