Birželio pastelės

Prieš trejus metus, planuodama ir atnaujindama terasos gėlynus, norėjau sumažinti spalvų, kad kiekvienas sezonas, kiekviena žydėjimo banga, turėtų savo temą. Birželio spalva turėjo būti sodriai violetinė, su dominuojančiais gojiniais šalavijais (Salvia nemorosa) ‘Caradonna’, kuriuos lydėtų violetinės Spuria vilkdalgių (Iris spuria) verbos ir česnakų bumbulai. Planas buvo įgyvendintas, bet jau pirmąjį gėlyno birželį supratau, kad sukurti monochrominį gėlyną yra gerokai sunkiau nei tikėjausi, o daug violetinės spalvos mane slegia.

Iris spuria
Iris spuria, Allium cristophii
Salvia nemorosa ‘Caradonna’

Problema buvo ne tik violetinė spalva, bet ir per daug panašios struktūros augalai. Nužydėjus žiognagėms, kurios išmėtytos pirmame plane tarp rudeninių mėlitų (Sesleria autumnalis), nebelieka kas kurtų smagią sumaištį. Aštrūs mėlitų kerų šepečiai šiuo metų laiku ima dominuoti pirmame plane, o atšiaurų įspūdį dar labiau sustiprina vertikalios šalavijų žvakės.

Sesleria autumnalis, Salvia nemorosa ‘Caradonna’, melsvos kylančios žvakelės Nepeta sibirica ‘Souvenir D’Andre Chaudron’

Pernai liepos mėnesį problemą padėjo spręsti didysis amis (Ammi majus) ‘Graceland’. Balti skėtukai įsipynė tarp mėlitų kerų ir gražiai kontrastavo su šalavijų žiedynais. Bet buvo akivaizdu, kad reikia ilgalaikio sprendimo, todėl pernai į mano gėlyną atkeliavo švelniai violetinės šiušelės (Erigeron) ‘Quakeress’, priekiniame plane apsigyveno notros (Stachys monnieri) ‘Rosea’, tarp augalų buvo paleistas pintis snaputis (Geranium) ‘Blue Cloud’ . Ši mergaitiška rausvai violetinė pastelė mano gėlynuose šiuo metu man patinka labiausiai. Gėlynas atrodo žymiai gyvesnis, o šviesesnės dėmės įvairiuose gėlyno aukštuose traukia akį.

Stachys monnieri ‘Rosea’, Erigeron ‘Quakeress’
Geranium ‘Blue Cloud’, Stachys monnieri ‘Rosea’
Stachys monnieri ‘Rosea’, Erigeron ‘Quakeress’ fone
Erigeron ‘Quakeress’, Salvia nemorosa ‘Caradonna’

Prie mano pastangų sušvelninti gėlyno spalvas prisidėjo ir pats sodas. Iš kažkur atkeliavo ir pats pasisėjo rausvas besidriekiantis baltažiedis šilokas (Sedum album), kuris netikėtai suformavo dar vieną žemutį gėlyno aukštą.

Salvia nemorosa ‘Caradonna’, Sesleria autumnalis, Stachys monnieri ‘Rosea’, Sedum album

Nors rekonstruodama gėlynus buvau nusprendusi nesaugoti pentinių, vienas kažkokiu stebuklingu būdu išliko, ištvėrė bordiūrų klojimus, grunto keitimus ir šiemet pražydo švelniai žydrais žiedais. Kažkada seniai sėjau žemaūgių pentinių (Delphinium) ‚Magic Fountain’ sėklų rinkinuką ir turėjau įvairių mėlynų atspalvių augalų. Bet net ir santykinai neaukšti pentiniai mano atvirame gėlyne dažniausiai būdavo išlaužomi vėjų ir lietaus, todėl po truputėlį leidau jiems išnykti. Neįtikėtina, kad iš visų mėlynų tonų išliko būtent šis, su švelniai violetiniais viduriukais.

Delphinium ‘Magic Fountain’

Iš trumpaamžių augalų šiais metais į gėlyna atkeliavo tūbės (Verbascum x hybridum) ‘Snow Maiden’. Jos mielos ne tik švelniai kreminiais žiedais, bet ir stambių, pūkuotų lapų rozetėmis, kurios kontrastuoja su smulkia mėlitų žaluma. Tūbių sėklas pernai vasarą išbarsčiau į laisvą plotelį darže, tiesiog šalia agrastų, kur nebuvo rizikos, kad jos bus išravėtos ar nupjautos žaliapjove. Jos puikiai sudygo, suformavo lapų skroteles, o šį pavasarį buvo perkeltos į gėlyną. Tikiuosi, kad toliau tūbės sėsis pačios ir džiugins mane ne vienerius metus.

Verbascum x hybridum ‘Snow Maiden’

O štai mano pieviniame gėlyne, kuris glaudžiasi prie daržo, šiuo metu visiška sumaištis. Dėl karščio tupi vietoje ir beveik visiškai neauga daigais sodinti vienmečiai: patagoninės verbenos, amiai, kosmėjos, gauros, rudbekijos. Pernai sodinti daugiamečiai gyvi, bet taip pat beveik nėra jokio prieaugio, kerai nestambėja, visos jėgos skiriamos išgyventi, o ne daugintis. Kemerų masyvus kasdien randu nuleidusius galvas, palieti ji išsitiesia, bet vėl tik iki kito vidurdienio. Dėl netolygaus augimo gėlyne daugybė „skylių“ ir ne visai tinkamų aukščių perėjimų. Bet gamta tuštumos nemėgsta. Šiais metais gėlyne savaime pasisėjo vienmetės šiušelės (Erigeron annuus). Žinau, kad jos agresyvios ir gali būti tikras galvos skausmas, nukirpsiu jas vos pradės vysti žiedai, bet kol kas jos džiugina žydėjimu, kurio labai trūksta.

Erigeron annus
Erigeron annus, Calamagrostis acutiflora ‘Overdam’

Nepaisant sausros po truputėlį žiedynus ima kelti nendrinės melvenės (Molinia arundinacea), nors žemesni nei bet kada, žiedynus jau papūtė ir smailiažiedžiai lendrūnai (Calamagrostis acutiflora), žiedų karūnėles krauna laukinės morkos (Daucus carota), pradeda žydėti astrai ir tiesiog siautėja makedoninės buožainės (Knautia macodonica), kurioms karštis nė motais.

Molinia arundinacea
Molinia caerulea ‘Edith Dudszus‘
Calamagrostis acutiflora ‘Overdam’
Erigeron ‘Dominator’
Daucus carota
Persicaria polymorpha
Aster radula ‘August Sky‘, Knautia macedonica

Neužilgo laukia atostogų pertrauka. Kas kartą grįžus po poros savaičių, praleistų ne namuose, nustembi, kaip smarkiai ūgtelėjo gėlynai. Tikiuosi, kad ir šie metai bus ne išimtis. Jei tik pagaliau bus nors truputėlį lietaus. Vakar net pažiūrėjau, kokiais užkalbėjimais senovėje lietuviai lietų šaukdavo. Atmetus apeigas, kurios reikalauja varlių ir rupūžių žudymo, kad iš siaubo saulė pravirktų, belieka trumpučiai užkalbėjimai. Gal, sakau, suveiks 😊

Debesėli, debesėli,

Ant mūsų, ant mūsų,

Aš tau duosiu abrūsų, abrūsų.

 

 

 

 

 

 

 

4 Comments Add yours

  1. Vilma says:

    Iš tiesų, augalai turi pasistengt šiuo metu išgyvent. Nors aš lieju išsijuosus, vis tiek to maža.
    Įdomu, ką patartumėt pasodint tarp žiognagių. Nužydėjus liko toks šiaip sau lapų plotelis…

    1. Aistė Pranckevičienė says:

      Sausra geras įrodymas, kad žmogui sunku prilygti gamtai – liek neliejęs, o lietaus neatstosi 🙂 Ką sodinti tarp žiognagių, sunku patarti, nes turbūt reikėtų pažiūrėti, kas dar yra gėlyne. Žiognagių lapai visai dailūs, bet jei norisi žiedų, tada reikia ieškoti augalų, kurie žydi vasaros viduryje ir antroje pusėje. Mano pagrindiniai žiognagių kaimynai yra šalavijai, šiek tiek vėliau šluoteles išleis seslerijos, tada žiedynus pradės formuoti šilokai, galiausiai pražys astrai. Bet variantų galėtų būti žymiai daugiau 🙂

  2. Irma says:

    Smagu matyti gėlyno virsmus ir sekti gyvą natūralistinio gėlynuose kūrimo procesą. Su rausvomis pastelėmis gėlynas išties gyvas! Labai patinka stebėti su kokia atida matomas kiekvienas augalas ir kaip savaiminukai bei trumpaamžiai randa vietą.

    1. Aistė Pranckevičienė says:

      Smagu, kad užsukat, Irma 🙂 Man irgi smagu stebėti jūsų sodelio gyvenimą ir drąsius pokyčius. Prie postūmio pastelėms prisidėjo pokyčiai ir jūsų gėlynuose 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.