Aš ne iš tų, kurie prasidedant Naujiesiems metams susidaro įsipareigojimų sąrašą ir pasižada viską pradėti iš naujo – gražiau, geriau ir teisingiau. Bet pažadus duotus sau ar kitiems stengiuosi vykdyti. Šiais metai vasarą su fantastiška kompanija keliavau po Olandijos sodus ir tuomet sau pažadėjau kiekvienam iš sodų skirti po atskirą įrašą. Tačiau ruduo visada labai užimtas ir darbingas laikas. O štai prieš porą dienų visa širdimi pajutau viduržiemį. Kad atėjo viduržiemis suprantu iš mane užklupusio sodo ilgesio, kai po trumpo atokvėpio vėl užsinori planuoti kito pavasario darbus, naršyti sėklų katalogus, žiūrėti laidas ir filmus apie sodą. Daržo planas pavasariui jau sudėliotas, sėklos užsakytos, vakar peržiūrėjau Olandijos kelionės nuotraukas, o šiandien pažiūrėjau dokumentinį filmą „Five Seasons: The Gardens of Piet Oudolf“. Jaučiu, kad sodo banga vėl mane pasigavo, o paskutinis metų vakaras puikus laikas pradėti tesėti pažadus.
Jau dešimt metų niekur nebuvau keliavusi su grupe. Labai gerai žinau, kad kelionės sėkmė didele dalimi priklauso ne nuo kelionės maršruto, o nuo vedlio ir kartu keliaujančios kompanijos. Žmonės lemia, ar keliauti yra smagu ir įdomu. Net keliaujant po sodus svarbiau yra žmonės, o ne augalai. Travel Planet organizuota kelionė žadėjo tikrai gerą svarbiausių kelionės komponentų derinį: nedidelę keliautojų, kuriuos vienija panašūs interesai, kompaniją, gerai sudarytą, nevarginantį maršrutą ir charizmatišką bei puikiai savo darbą išmanančią gidę Rasą Laurinavičienę (apie ateinančių metų kelionę daugiau čia). Sodus galima aplankyti ir pačiam, tačiau šioje kelionėje be lankytinų objektų buvo daug žmogiškų susitikimų, profesionalių ir draugiškų pabendravimų, smagių pietų ir vakarienių, kurių nebūtų be Rasos asmeninių pažinčių ir nuostabaus būdo. Po nedidelio šalto dušo, kai pirmąją dieną po kelionės paskelbimo jau nebepatekau į pirmąją formuojamą keliautojų grupę, man visgi pasisekė – buvo suformuota antroji, ir esu tikra, kad pati geriausia 😊
Trumpas skrydis lėktuvu, nedidelė kelionė autobusiuku ir pačią pirmąją dieną gavome beveik kosminę dozę Olandiškų sodų. Psichologijoje yra toks psichoterapijos metodas baimėms gydyti, vadinamas „užtvindymu“ (ang. flooding), kai esi be gailesčio įmetamas į situaciją, kurios bijai, ir nebelieka kitos išeities, kaip tik ištverti ir įveikti nerimą. Jei būtų žmonių, kurie bijo sodų dizaino, tai Appeltern sodai būtų puiki vieta tokiai psichoterapijai 😊
Appeltern sodai (de Tuinen van Appeltern) yra 23 hektarų sodų parkas, sudarytas iš daugybės įvairaus dydžio, stiliaus ir paskirties parodomųjų sodų. Šių sodų paskirtis iš esmės yra informacinė – padėti lankytojams semtis idėjų, koks sodas galėtų būti, kaip gali būti išnaudojamos erdvės, medžiagos, augalai, struktūra, mažoji architektūra, baldai, skulptūra, spalvos. Sodų spektras be galo platus, čia pristatomi klasikiniai sodeliai, naujausios sodų mados, daugybė idėjų ir pavyzdžių, nesunkiai pritaikomų asmeniniame sode, tačiau taip pat ir visiškai alternatyvūs meniniai sodai, kai sodas kuriamas kaip manifestas svarbiai idėjai, arba kaip odė žmogaus fantazijai, bet ne kaip vartojamas objektas.
Appeltern sodų neįmanoma aprėpti vienu apsilankymu. Pradžioje pliaukši fotoaparatu kiekviename sodelyje, paskui supranti, kad mirga akyse, o galiausiai susivoki, kad pasiklydai, iš nuovargio skauda kojas ir neturi žalio supratimo, kur išėjimas 😊 Bet aš labai džiaugiuosi, kad Olandijos kelionė prasidėjo būtent nuo Appeltern sodų, nes ten pristatomų sodų įvairovė ištrina bet kokius išankstinius nusistatymus, kas yra gražus ir teisingas olandiškas sodas. Bent jau man Appeltern tikrai turėjo terapinį poveikį – po jo žymiai atviresne širdimi galėjau keliauti tyrinėti kitų sodų. Nuotraukomis labai sunku perduoti tą bendrą įspūdį. Bet dar šiek tiek vaizdų.
Maži jaukūs kampeliai
Svarbios detalės
Gėlių jūros
Struktūros ir tekstūros
Natūralumas
