Šį kartą be teksto. Tiesiog kelios akimirkos šykščių paskutinių rudens spindulių. Ledukas ant tvenkinio jiems atkakliai nepasidavė visą dieną. Be piršinių fotografuoti buvo šalta ir dar radau daugybę naujų pelėnų urvų gėlynuose. Blogai. Bet susirinkau išvirtusius melvenių stiebus ir susukau iš jų Advento vainiką. Gerai. Kažkas baigiasi, kažkas prasideda 🙂