Velykų žiedai ir povelykinės samosos

Tulipa Triumph ‘Baby Blue’

Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti.

Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir nuostabiai kvepėti magnolijos, sodas toliau stiebiasi ir pučiasi, nors kiekvienas rytas pasitinka šalna ar sniego kruopomis.

Magnolia stellata ‘Kikuzaki’
Paeonia ‘Coral Charm’
Spiraea japonica ‘Goldflame’

Man šiemet labai gražūs medžiai. Tiek savo rankomis sodinti, tiek per tvorą lendantys. Nebuvau anksčiau dėmesio atkreipusi, kokios grakščios jaunos skroblo šakos, kokiu variu spindi sprogstančios aronijos.

Nepažįstamas karklas už tvoros
Carpinus betulus
Aronia melanocarpa

Labai trūksta lietaus, kuris tikrai atrakintų ir paleistų žolę, bet ir be jo gyvybė lenda per visus plyšius, nesibaidydama žvarbių vėjų ir vėsių naktų. Gimimas ir prisikėlimas kiekviename žingsnyje – būtent tokios man šiemet buvo Velykos, net jei giliai viduje ir kirbėjo grauduliukas, kad negaliu jų švęsti su brangiais žmonėmis.

Forsythia
Narcissus ‘Carlton’

Bet Velykų šventės praeina, o margučiai lieka 😊 Nežinau, kaip pas jus, bet mūsų šeimoje kiaušinių visada per mažai, kai reikia juos dažyti, ir gerokai per daug, kai reikia juos valgyti. Aš kiaušinius labai mėgstu, bet mano šeimyna ne, tad kankinti jų kokią savaitę virtu kiaušiniu pusryčiams nesinorėjo. Turbūt kiekviena tauta turi savo receptą visokiems likučiams suslėpti – italai picas, lietuviai šiupinius, amerikiečiai casseroles, na o indai samosas, į kurias galima sudėti įvairiausius įdarus. Sugalvojusi gaminti samosas su kiaušinių įdaru, pasitikrinau, ar tikrai pasaulyje tokios egzistuoja. Ir, žinoma, egzistuoja.

Prie kiaušinių man nesinorėjo ryškių indiškų prieskonių, tad gaminau lietuviškam gomuriui labiau tinkančias samosas. Viename receptų puslapyje, greičiausiai rašomame indo, buvo parašyta, kad švelnias kiaušinines samosas, kuriose vienintelis prieskonis yra juodieji pipirai, mėgsta vaikai ir lengvabūdžiai žmonės. Tie „lengvabūdžiai“ turbūt tekste atsirado dėl to, kad anglų kalba autoriui nebuvo gimtoji, bet taip, kiaušininės samosos yra lengvos, nepretenzingos, puikiai tinkančios atgaivai po švenčių, kai buvo valgyta per daug ir per įmantriai.

Patiekiau aš jas su sultiniu, pagardintu žolelėmis iš sodo, ir kiaušiniai buvo sėkmingai sudoroti. Jei bijote riebalų, samosas galima kepti ir orkaitėje, bet, nors kartais aš taip ir darau, riebaluose keptos jos nepalyginamai gardesnės.

Samosos su kietai virtais kiaušiniais ir žirneliais

16 samosų

Samosų tešlai reikės

  • 2 stiklinės miltų
  • 1/2 šaukštelio druskos
  • 3 šaukštai neutralaus skonio aliejaus
  • 1 šaukštelis lengvai pagrūstų kmynų sėklų
  • Maždaug 1/3 stiklinės vandens

Įdarui reikės

  • Šeši kietai virti kiaušiniai, smulkiai sukapoti
  • 1 svogūnas, smulkiai sukapotas
  • 150 g. šaldytų žirnelių
  • Apie 1/3 stiklinės vandens
  • Druskos
  • Šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • Šaukšto sviesto ar aliejaus kepti

Kepimui – maždaug pusės litro aliejaus

Pirmiausia pasigaminame tešlą. Į dubenį sudedame miltus, druską ir kmynus, pilame aliejų ir pirštais viską gerai pertriname, kol aliejus įsigeria ir masė ima darytis panaši į drėgną smėlį. Tuomet po šaukštą pilame vandenį ir minkome, kol tešla pradeda klijuotis. Minkoma ir vis pridedama vandens, kol tešla tampa vientisa ir elastinga. Gali būti, kad viso vandens nesunaudosite. Tešlą suminkome į apvalų diską, įvyniojame į maistinę plėvelę ar vaškinę drobelę ir dedame į šaltytuvą bent pusvalandžiui pabręsti.

Per tą laiką pasiruošiame įdarą. Keptuvėje ištirpiname šaukštą sviesto ar įkaitiname truputį aliejaus. Ant vidutinės ugnies lengvai pakepiname svogūnus, kol gražiai pagelsta. Tuomet į keptuvę sudedame žirnelius, supilame vandenį ir leidžiame žirneliams lengvai pasitroškinti porą minučių. Per tą laiką vanduo išgaruoja, o žirneliai išverda. Kaitrą išjungiame, į keptuvę sudedame smulkiai sukapotus virtus kiašinius, įdarą pasūdome ir pagardiname šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Paliekame atvėsti.

Samosų tešlą traukiame iš šaldytuvo. Diską peiliu padaliname į aštuonias lygias dalis. Kiekvieną tešlos gabaliuką pirmiausia suridename į dailų rutuliuką, tuomet jį paplojame ir kočėlu iškočiojame į ploną maždaug 15 cm. skersmens skritulį. Samosų tešla pakankamai riebi ir elastinga, tad jos minkymui nereikia papildomų miltų, bet jei tešla jums prie darbinio paviršiaus limpa, paviršių galima ir pamiltuoti. Skritulį pjauname per pusę. Iš pusapskritimio sukame kūgelius – nupjautosios kraštinės galus uždedame vienas ant kito, kad jie persidengtų. Persidengimą lengvai paspaudžiame pirštais, jei sunkiai limpa, galima lengvai padrėkinti. Kūgį pripildome įdaro, užspaudžiame kūgio galus, kad būtų tvirčiau, užtvirtiname spausdami šakute. Tokiu pat būdu paruošiame likusias samosas.

Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų. Aliejaus turėtų būti bent pora centimetrų, kuo didesnė keptuvė, tuo daugiau aliejaus reikės. Vidutinėje keptuvėje aš samosas iškepiau dalimis po penkias. Kepama ant vidutinės kaitros, kol jos gražiai apskrunda iš abiejų pusių. Iškeptos samosos perkeliamos ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius. Tiekti šiltas arba kambario temperatūros su sultiniu ar salotomis. Skanaus!

Leave a Reply

Your email address will not be published.