Šiandien turbūt paskutinį kartą nufotografavau tulpes. Siaura baltų tulpių ‘White triumphator’ juosta dar iš paskutiniųjų laikosi daugiausia šešėlio gaunančioje gėlyno dalyje. Visur kitur tulpės jau nubarstė žiedlapius ir po siautulingo ir įspūdingo žydėjimo po truputį įsivyrauja ramybė. Terasos želdyne degančias oranžines tulpes keičia šaltai geltonos barškių žvakės ir blyškios amerikinio dirkto žvaigždelės. Tiesiog nuostabu, kaip sode gali keistis spalvos ir nuotaikos.

Po truputėli gęsta mėlyni pavasario tonai, baigia žydėti flioksai ir bruneros. Daug purios šiltos žalumos, žydi palminės viksvos ir vis stipriau putoja rasakilos.

Dar savaitė ir sodas prisipildys rožių kvapo, bet kol kas skleidžiasi tik škotiškųjų rožių žiedai. Vasaros slenkstis kukliais žiedeliais kaišytas.

Na ir kaip visada sode vyksta daug mažų dalykų, kurie ir tikėti, ir netikėti. Maži sibirinių vilkdalgių žiedeliai ir baltos kamasijos pievoje, netikėtai vakaro šviesoje sužibęs pelkinis karklas, nežinia iš kur gėlyne atsiradę Narcissus bulbocodium ar sausmedis, kurį atradau žydintį griūvėsių sode. Narcizų svogūnėliai turbūt buvo tiesiog sumaišyti, o štai griuvėsių sodo tikrieji sodininkai yra paukščiai, nes vis nustembu čia atradus dekoratyvinius augalus, kurių niekas nesodino. Gražios tos dienos, pilnos atradimų. Taip šviesiai į vasarą.