Šiuo metu socialiniai tinklai mirga nuo viena už kitą gražesnių sodų nuotraukų. Daugelis sodų pasiekė savo žydėjimo piką, todėl visi, kam sodai prie širdies, skuba dalintis džiaugsmu ir spalvomis. O mano sode šiuo metu pauzė. Rožės ilsisi, skleidžiasi tik vienas kitas žiedas. Pakartotinai pražydo ‚Aicha‘, bet žydėjimas nė iš tolo neprimena tų žiedų fontanų, kurie būna pavasarį.

Nors laikas nuo laiko praūžia liūtys, labai sausa. Daugelis augalų pavargę, nuleidę lapus, nugeltę, kovojantys su miltlige ir kenkėjais. Labai jaučiasi, kad paskutinį mėnesį mes mažai buvome namie ir sodo praktiškai nelaistėme. Gėlynuose tik viena kita ryškesnė spalvota sala. Bujoja prieš keletą metų iš Olandijoje surinktų sėklų užauginti kemerai, žydi lelijos, neįtikėtinai puikiai, net putodami žydi amiai. Tiek gėlynuose, bet dar labiau už tvoros, pievose visa jėga žydi laukinės morkos.

Gėlynuose prie terasos taip pat visos spalvos prigesusios. Nužydėjo linksmos geltonos viendienės, nuo drėgmės trūkumo nurudo saulainės. Vaizdos toks labiau „laikomės iš paskutiniųjų“, o ne „gyvenimo džiaugsmo šokis“. Spalvų frontą bando laikyti česnakai ir raudoklės, po truputį stotą įgauna kemerų kerai.

Beržo želdyne šiuo metu iš viso nėra žiedų, dominuoja žalia spalva. Neužilgo turėtų prasiskleisti Selinum wallichianum skėtukai, tačiau kol kas ramu ramu. Tik ne vietoje išdykusi ryškiai rožinė ežiuolė nustebusi dairosi, kur čia papuolė.

Kiekvieni metai turi savo iššūkius. Šių metų bėda ne tik vėlyvos šalnos ir paskui sekusi sausra, bet ir mūsų kiemą pamėgusios stirnos. Tiesą sakant, beveik ima neviltis matant nuolat nuėdamus rožių pumpurus ir ūglius – rožės vargsta ir sunkiai bando vėl ir vėl atsiauginėti savo žaliąją masę. Kurį laiką stebėjausi, kaip čia yra, kad taip ilgai nežydi raudoklės, vakar apžiūrėjau kerus, ir beveik isterinis juokas apėmė, nes visos viršūnės gražiai nukramsnotos. Paskutiniu metu stirnos ėmė niokoti ne tik žolinius augalus, bet ir medelius. Keletas tikrai neišgyvens nužievinimo. Užtverti tvoros negalime dėl apsaugos zonos, repelentai nepadeda, o mintis, kad reikės aptvėrinėti ir saugoti kiekvieno medelio kamieną, nedžiugina.

Suprantu stirnas, jos tiesiog neturi kur dėtis. Visi laukai, miškeliai, krūminėliai aplinkui, kurie metų metais buvo jų namai, negailestingai užstatomi. Bet mums reikės iš esmės keisti savo sodininkavimo įpročius, sugalvoti, kaip saugoti ne tik gėlynus, bet sodą ir daržą. Šiemet stirnos (o gal ir zuikiai, nes jie irgi užklysta į mūsų kiemą pasiganyti) nuėdė žirnius, pupeles, agurkus, braškes, visas salotas, tad galiausiai aš tiesiog pasidaviau. Daržas šiais metais tiesiog apgailėtinas. Jame yra tik bulvių ir pomidorų, kurie bent jau kol kas stirnų nedomina.

Bet kai kas auga ir į nieką nekreipia dėmesio – nei į stirnas, nei į šalnas, nei į sausrą. Agrastai šiais metais užderėjo ypač gausiai, taigi priežasčių nužingsniuoti iki daržo vis dar yra. Dalinuosi agrastų pyrago receptu, kurį kažkada buvau pasižadėjusi įdėti. Tai greito, drėgno trupiniuočio receptas, kurį visada gaminu kelis kartus per agrastų sezoną, o kartais ir žiemą, su šaldytais agrastais ar kitomis uogomis. Reikia kažko, kad to gyvenimo džiaugsmo būtų kuo daugiau 🙂

Agrastų trupiniuotis

Su nedidelėmis modifikacijomis pagal Tamsin Burnett-Hall Gooseberry crumble cake.

Pyrago pagrindui reikės:

• 300 g. miltų
• 3 šaukštelių kepimo miltelių (originaliam recepte yra du šaukšteliai kepimo miltelių ir vienas šaukštelis sodos. Soda kepinyje šiek tiek jaučiasi, todėl po pirmojo bandymo kepti su soda, visada ją keičiu į kepimo miltelius. Purumo pyragui tikrai pakanka).
• 125 g. cukraus (75 g. tešlai, 50 g. agrastų apibarstymui)
• 700 ml agrastų, nuskabytomis uodegėlės ir koteliais (orginaliame recepte rekomenduojame dėti 150 g. agrastų, tačiau tiek tikrai yra per mažai. Agrastai sukrenta ir beveik prapuola kepinyje, todėl aš tiesiog turiu mėgiamą indelį, kurį pilną prirenku uogų ir visas jas supilu į pyragą. Šiandien specialiai receptui pamatavau indelio talpą – 700 ml. Bet turbūt tiks bet koks uogų kiekis, svarbu, kad uogos tolygiai padengtų visą pyrago paviršių).
• 1 didelio kiaušinio
• 250 ml neriebaus natūralaus jogurto be priedų
• 75 ml neutralaus skonio aliejaus (naudojau vynuogių kauliukų)
• Žiupsnelio druskos

Trupiniams reikės:

• 50 g. sūdyto sviesto, supjaustyto kubeliais
• 75 g. miltų
• 50 g. demerara cukraus

Orkaitę įkaitinti iki 190°C. 25 cm skersmens apvalią kepimo skardą nusegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi. Aš kerpu didesnį apskritimą nei kepimo formos dugnas, kad popieriaus kraštai užsilenktų ir dengtų ir skardos šonus. Kepant uogos išleidžia nemažai sulčių, aukštesni popieriaus kraštai apsaugo nuo prabėgimo, jei kepimo forma nėra idealiai sandari.

Į didelį dubenį kartu persijoti miltus, kepimo miltelius ir druską, įmaišyti 75 g. cukraus. Sausų produktų mišinį atidėti į šalį.

Kitame dubenyje sumaišyti agrastus su likusiais 50 g. cukraus. Atidėti į šalį.

Trupinių sluoksniui nedideliame dubenėlyje sumaišyti miltus, cukrų ir sviestą. Viską pertrinti pirštais ar šakute, kol mišinys pasidarys panašus į rupų smėlį.

Atskirai išplakti šlapius ingredientus – jogurtą, aliejų ir kiaušinį. Plakinį supilti į sausų produktų mišinį ir lengvai kelis kartus permaišyti. Maišoma tik tiek, kad neliktų sausų miltų – tešla atrodys tąsi, tiršta, nevienalytė. Jei tešla atrodo per kieta, galima įdėti dar šiek tiek jogurto ir aliejaus. Labai svarbu tešlos nemaišyti per daug, nes pyragas bus kietas.

Tešlą suversti į kepimo skardą, išlyginti paviršių. Ant viršaus suberti agrastus ir indelyje likusį cukrų. Uogas tolygiai paskirstyti per visą pyrago paviršiaus plotą. Galiausiai ant viršaus tolygiai paskleisti paruoštus trupinius. Kepti apie 45-50 min., kol viršus gražiai apskrus.

Ištraukus iš orkaitės leisti pyragui šiek tiek atvėsti, tuomet išimti iš formos ir leisti atvėsti pilnai. Pyragas gali būti valgomas ir šiltas, su ledais, bet man jis skaniausias pilnai atšalęs, nes tada skonis šiek tiek subręsta, o drėgmė tolygiai pasiskirsto. Skaniai drėgnas jis išlieka ir kitą dieną. Originaliame recepte rekomenduojama patiekiant pyrago paviršių apibarstyti cukraus pudra. Aš nebarstau, nes cukraus pyrage man užtenka. Gal cukraus reikėtų, jei patys agrastai būtų labai rūgštūs, tačiau iš manųjų agrastų keptas pyragas būna gaiviai saldžiarūgštis. Žodžius, nuspręskite pagal savo saldžiamėgiškumą. Skanaus!