Net nespėjau apsižiūrėti kaip prašuoliavo dar vienas mėnuo. Vis sunkiau pamatyti, kaip gyvena sodas – į darbą išvažiuoju su tamsa, grįžtu taip pat dažnai jau sutemus, o savaitgalius pavagia visokie įsipareigojimai, renginiai ar tiesiog lietus. Į sodą nubėgu tik trumpam, tačiau kas kartą nustembu. Kiekvieną savaitę iki pat vakar iš daržo grįždavau su krepšiu pomidorų ir paprikų. Nors, rodos, buvo ne viena šalna, vis dar žydi jurginai. Sode vis dar skleidžiasi rožių žiedai, o medžių geltonumas atrodo ryškesnis nei visuomet.
Šis ruduo ypač palankus astrams, suspėjo pražįsti net vėlyviausi. Na, o jei reikėtų įvardinti šio mėnesio herojus, sakyčiau, kad tai astrūnas ‘Vasterival’ (Symphyotrichum ‘Vasterival’) ir melvenės (Molinia caerulea ‘Edith Dudszus’), kurios nusidažė neįtikėtina intensyvia vario spalva ir šiuo metu ryškia upe juosia namą. Astrus jau greitai užgesins šalnos ir drėgmė, bet melvenėmis galėsiu džiaugtis dar ilgai. Tuo ir nuostabūs smilginiai augalai.
Tebūnie spalis be ilgesnio teksto. Šį kartą tiesiog pavartykime šiek tiek nuotraukų, paskubomis nufotografuotų tarp darbų ir lietaus. Gal subręs kokia pasakojama istorija kitam mėnesiui.