Šiuo metu labai sunku kažką padaryti greitai – per virtuvės langus matau savo gėlynus, tad vis pagaunu save tiesiog spoksant į tulpių žiedus. Ilgiau trunka ir pusryčių gaminimas, ir valgymas, ir indų plovimas. Trumpas pasivaikščiojimas po kiemą lengvai virsta valanda, per kurią būtų galima ką nors prasmingo nuveikti. Bet norisi tiesiog žiūrėti ir džiaugtis. Tad šį kartą tiesiog gabalėlis to spoksojimo.
Beržo želdynas
Beržo želdynas yra kodinis paradinio kiemo želdyno šalia įėjimo ir įvažiavimo pavadinimas. Pagrindinis veikėjas čia juodasis beržas (Betula nigra), kuris šiuo metu dar tik bunda. Jau džiaugiausi čia žydėjusiomis turkestaninėmis tulpėmis (Tulipa turkestanica). Šiuo metu jas keičia tulpės ‘Purissima’ ir žydrės (Muscari armeniacum) ‘Peppermint’, toliau švyti bruneros (Brunnera sibirica), o prie pat vartų išdidžiai galvą iškėlė bergenijos (Bergenia).
Terasos gėlynas
Jei svečius pasitinkantis gėlynas yra ramus ir santūrus, tai gėlynas prie terasos šiuo metu dega oranžiniais tonais. Negalėjau atsispirti pagundai sodinti oranžines tulpes, net jei pigiau, teisingiau ir protingiau būtų visur sodinti vienodas. Tulpės dera prie plytinių namo sienų ir prie persiškų kilimėlių namo viduje – kai langai iki žemės, galima derinti ir taip 🙂
Labirintas
Labirintas yra aukštesnės žolės, pjaunamos kvadratais, zona. Vasarą šiose zonose leidžiama augti aukštesnei pievai, kvadratų viduje susodinti krūmai ir medžiai ilgainiui turėtų suaugti į parką, tačiau visi jie buvo sodinti kaip maži medeliai, tad parko dar reikės palaukti. Visgi labirinto kvadratuose susodinti medžiai po truputėlį bręsta. Šiuo metu žydi medlievos (Amelanchier lamarckii), bet ne mažiau džiaugiuosi pagaliau nubalusiais himalajinių beržų (Betula utilis) kamienais.
Griuvėsių sodas
Griuvėsių sode šiuo metu mažai veiksmo. Galima džiaugtis samanomis ir šešėliais, vis dar žydi maloniosios plukės (Anemone blanda). Tačiau vienas didžiausių griuvėsių sodo malonumų – rasti, ką padovanojo pati gamta. Šią savaitę radau ievą ir labai apsidžiaugiau, nes mano turimos kultūrinės ievos paprastajai ievai (Prunus padus) kvapu nei iš tolo neprilygsta. Taigi nebereikės sodinti, tik puoselėti ir mylėti.
Trikampis
Mūsų sklypas turi tokį keistą trikampį išsikišimą, kurio neišėjo panaudoti niekam kitam, kaip tik dar vienam sodeliui. Kai gyvenome senuosiuose namuose, čia pasodinome nemažai medžių, kad ateityje jie mums šiek tiek užstotų toliau esančius namus, o pagal trikampio perimetrą buvo po truputėlį sodinama mano senovinių rožių kolekcijėlė. Persikėlus į naujus namus, pasikeitė kampas, kuriuo mes šią sklypo dalį matome, taip pat judėjimas po sklypą, bet medžiais aš vis dar džiaugiuosi. Šiuo metu šalia ir po rožėmis siaučia tikras tulpių margumynas. Tulpių aš neiškasinėju, tad gyvena čia tos, kurios nori gyventi. Mano nuostabai didžioji dalis tulpių sėkmingai grįžta trečius metus, net ir tos, kurios pasodintos tikrai ne pačiomis tinkamiausiomis sąlygomis – po brunerų lapais, visai šalia vandens, visiškame molyje. Neperprasiu aš turbūt tulpių norų, labai sunku suprasti, ko reikia, kad jos augtų mano sode. Bet kol auga, labai džiaugiuosi.
Tulipa ‘Infinity’, Tulipa ‘Sanne’
Šlaitas
Prieš trejus metus tvenkinio šlaite bandžiau įgyvendinti tulpių pievos projektą. Tulpėms ten nelabai patiko, todėl kitais metais į šlaitą susodinau narcizų miksą. Šis narzizų rinkinys ypatingas, nes jis nėra daromas tikslingai – į jį sudedami svogūnėliai likę nuo narcizų kolekcijos tvarkymo, tad greta dažnų ir įprastų veislių čia galima rasti ir vieną kitą retesnį egzempliurių. Man smagiausia stebėti ir laukti, koks bus kievienas žiedas. Ir nors iš tolo tas margumynas atrodo kaip tikras chaosėlis, jis toks trumpalaikis, kad tikrai neverta sukti galvos dėl dizaino netobulumo.
Daržas
Darže šiuo metu žydi vyšnios ir slyvos. Tarp lysvių įsitaisiusios niekuo neypatingos, bet neužmušamos geltonos ir raudonos tulpės. Trečius metus labai patikimai grįžta pilnavidurės tulpės ‘Brownie’. Kartu su narcizais ‘Actaea’, jos vis dar mano pats mylimiausias pavasario derinys.
Na va, ir apėjome beveik visą sodą. Aš taip, žinokit, kasdien, ir ne po kartą 🙂