Daržo rožynas

Apie rožes nėra ką labai daug papasakoti, jas reikia tiesiog rodyti ir jomis džiaugtis. Šiais metais mažokai fotografavau ir dabar peržiūrėdama archyvą  matau, kad neturiu dalies birželio mėnesį žydėjusių senovinių rožių nuotraukų. Ką jau padarysi. Taip pat pastebiu, kad mažai rašydama apie sodą, po truputėlį pradedu užmiršti augalų veislių pavadinimus.  Taigi, kol visiškai nenusigyvenau iki…

Pasirodom

Pagaliau pagaliau mano pernai pertvarkyti terasos gėlynai įgauna tūrį. Detalesniam pasakojimui vis pritrūksta laiko, teisingų kadrų ir rakursų, gražios šviesos. Galvoje daugybė istorijų, kurias norisi papasakoti,  bet jos vis nevirsta tekstais. Bet visgi, tiesiog pasirodau. Džiaugiuosi šalavijais (Salvija nemorosa ‘Caradonna’) ir didžiuoju amiu (Ammi majus ‘Graceland’), ir laukiu nesulaukiu kemerų (Eupatorius maculatum ‘Gateway’).

Netikroviškai

Šiandien laisčiau sodą ir stebėjau lašuose žaidžiančias vaivorykštes. O kai į jas dar pažvelgi per Helios 44-2 stiklą, kasdienybė pasislepia.

Dešimt tobulų minučių

Šiais metais fotografija visai baigia išstumti įrašus apie sodą ir augalus. Fotografija ir domėjimasis ja suvalgo gerokai laiko – sunku turėti daugiau nei vieną aktyvų hobį. Pasakoti norisi mažiau ir dėl to, kad šiais metais mano kieme nevyko jokių didelių pokyčių, gėlynuose nieko iš esmės nekeičiau, augalų neskaidžiau, ypatingų naujokų nesodinau. Tiesiog stebiu ir džiaugiuosi…

Jie

Žiema jau gerokai nusibodo. Ilgiuosi spalvų ir judesio. Būtent judesio ir gyvybės. Žiūrinėdama praėjusios vasaros nuotraukas pati nustebau, kaip dažnai jose be augalo yra ir kitų veikėjų: muselių, uodelių, skruzdėlių. Fotografuodama dažnai jų net nepastebėdavau. Norėčiau geriau pažinoti savo sodelio gyventojus, nors suprantu, kad tai beveik neįmanoma. Vabalai mano akiai per daug vienodi ir visagalis…