Nepapasakotos istorijos

Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘For Your Eyes only”

Šis tinklapis greitai turės vadintis ne „gėlėta smėliadėžė“, o “nepapasakotos istorijos”, nes besikaupiančių idėjų rašiniam daugėja, o laiko mintims sudėlioti į vaizdus ir tekstą vis mažiau. Rugpjūtį, su fantastiška kompanija pakeliavus po Olandijos sodus, grįžau tarsi ant sparnų. Buvau kupina įkvėpimo ir energijos. Norėjosi apie kiekvieną pamatytą sodą papasakoti, o savajam bent jau kokią pusę dabartinės vejos pakeisti gėlynais ir gyvatvorėmis. Bet, vos pasibaigus atostogoms, darbai smogė sunkiai suvaldomu krūviu, tiek fiziškai, tiek emociškai. Šiuo metu kartais atrodo, kad gyvenimas tiesiog šaiposi iš viso mano sodinio polėkio. Labiausiai dabar norėčiau gabalėlio lėtumo, o ir viena kita gera naujiena praverstų 🙂

Aš suprantu, kad globalia prasme mano sodas nė per gramą nėra svarbus. Jis turi palaukti, kol su mažesniąja gaminsime darbelius rudenėlio šventei, kol virsiu moliūgų sriubą vyresnėlės priešpiečiams, kepsiu keksiukus, kad pradžiuginčiau savo vyrą, ar išrūšiuosiu 52 išskalbtas kojines. Sodas kantriai lieka už lango, kol rašau projektus, konsultuoju studentus, recenzuoju straipsnius, klausausi pacientų ir kolegų, lekiu į draugų gimtadienius ar konferencijas, susipažįstu ir atsisveikinu. Nes tai yra svarbiau. Nes tie žmonės ir darbai man rūpi. Nes to reikia ne man vienai. Nes tai aš moku ir darau gerai. Nes už tai aš gaunu atlyginimą. Nes tai yra tas ratas, kuris nepaliaujamai sukasi. Kartais tame judėjime smagu lyg karuselėje, o kartais pykina ir norisi išlipti.

Blogiausias dalykas, kuris nutinka per ilgai sukantis karuselėje, yra atbukti pradedantys pojūčiai. Matai, kaip dienos, pilnos veiklos ir šurmulio, lekia viena po kitos, bet nespėji jų patirti ir išgyventi. Pamačiusi gražią šviesą iš įpročio lekiu fotografuoti sodo, bet iš tikro tik fiksuoju kadrus, neturėdama laiko juose išbūti. O kai sukėlus nuotraukas į Facebook‘ą kažkas ima jomis džiaugtis, jaučiuosi beveik nejaukiai, nes tas džiaugsmas didesnis už manąjį.

Iš tokios rutinos išlipti visada padeda jaukūs nutikimai ar nuoširdūs susitikimai. Vienas toks, sujaudinęs mane beveik iki ašarų, nutiko pernai rudenį, kai užsakinėjau rožes Sibirkos rožyne. Jau senokai norėjau šią istoriją papasakoti (didžioji dalis nuotraukų šiam įrašui buvo sufotografuotos gegužės mėnesį), tik taip ir neradau laiko. Bet ir dabar dar ne vėlu kalbėti apie rožes, nes jos vis dar žydi, daugelis rožių mylėtojų laukia atkeliaujant savųjų rožių užsakymo ar naršo katalogus neapsispręsdami, kurias išsirinkti.

Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘Chewrocko’, Symphyotrichum ericoides ‘Golden Spray’

Rožių užsakymas man yra mažutis malonus rudeninis ritualas. Mano rožių pasirinkimo kriterijai nėra labai nuoseklūs ar racionalūs, neturiu tikslo sukaupti konkrečios kolekcijos. Kasmet pasodinu vieną kitą senovinę rožę ar erškėtį, nes jie nereiklūs, ir išsirenku kažką iš dangstomų lepūnėlių, pageidautina koralinės/persikinės/lašišinės spalvos. Kai pernai Sibirkos kataloge pamačiau persiškosios rožės hibridą „For your eyes only“, iš karto buvo aišku, kas laimės tų metų lepūnėlio užsakymą. Ši rožė buvo ir tuščiavidurė, ir koralinės spalvos – ar gali būti geresnis derinys. Išsiuntus užsakymą, neužilgo iš Dovilės Rylienės iš Sibirkos rožyno atėjo laiškelis: „Pradėjom pakuoti jūsų užsakymą ir matau, kad For Your Eyes Only  sodinukai nėra geros kokybės: tokie liauni užaugo šiais metais. Siūlau dar papildomai išsirinkti bet kurias dvi veisles iš katalogo […] Arba gražinsime sumokėtus pinigus už For Your Eyes Only . For Your Eyes Only  sodinuką vis tiek supakuosime, gal pas jus gerai augs.

Aš asmeniškai Dovilės nepažįstu. Esu viena iš daugelio klientų ir tikrai ne iš tų, kurie perka labai daug, todėl tas nuoširdus noras išpildyti mano pageidavimą, bet tuo pačiu pastangos pasirūpinti, kad mano norai manęs nenuviltų, man buvo labai svarbūs ir giliai giliai palietė. Taip į mano namus pernai rudenį be „For your eyes only“ atkeliavo „Cream Babylon Eyes“ ir „Chewrocko“. O kai išpakavau iš Sibirkos atkeliavusią dėžę, pamačiau, kad „For your eyes only“ sodinukų įdėta net ne vienas, kad jau tikrai tikrai ta mano koralinė svajonė gyventų. Kai Dovilei parašiau laiškelį, dėkodama už tokį požiūrį savo klientus, ji man atrašė: „ne tik rožėmis reikia rūpintis“. Taip ir nešiojuosi šią istoriją visus metus. Ji ir apie sodą, ir apie rūpesčio vieni kitais karuselę.

Na o dabar šiek tiek paveiksliukų, kaip sekasi/sekėsi mano rožėms.

Hulthemia persica hibridai man šiuo metu turbūt yra pačios įdomiausios rožės. Kauno botanikos sode auga labai graži jų kolekcija. Mano sode šią vasarą tai buvo vienos iš anksčiausiai pražydusių rožių. Pirmieji žiedai pradėjo skleistis beveik kartu su škotiškomis rožėmis (Rosa spinosissima), ir nepaisant karščio ir sausros, jos su trumpomis pertraukėlėmis žydėjo visą sezoną ir žydi iki šiol. Beja, pirmoji pražydo “For Your Eyes Only“.  Ši rožė ir mano kieme yra smulkutė, kartais atrodo, kad žiedai jai per dideli, bet mielumo jai netrūksta. Tačiau visgi pati gražiausia man yra “Cream Babylon Eyes“, nes greta gana kontrastingų geltonų žiedų su radonomis akutėmis, ji išsiskiria labai išraiškingais, tarsi spygliuotais lapais, kurie primena vieną iš jos protėvių – tikrąją dykumose augančią persišką rožę.

Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘For Your Eyes only”
Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘Cream Babylon Eyes’
Rosa hybrida (Hulthemia persica gr.) ‘Chewrocko’ ir Rosa ‘Marie Pavic’

Dauguma David Austin rožių šiais metais mano sode žydėjo gerokai prasčiau nei įprasta. Tai buvo šiek tiek keista, nes turbūt pirmą kartą jos nebuvo nei truputėlio apšalusios. Bet matyt angliškos rožės nemėgsta tropinio karščio. Vienintelė D.Austin rožė, kuri šiais metais tikrai išsiskyrė savo intensyviu ir atkakliu žydėjimu, buvo ‘The Lady Gardener‘.  Visos kitos žydėjo, tačiau ne taip gausiai, kaip įprasta, ir darė ilgą pertrauką tarp pavasarinio ir rudeninio žydėjimo.

Rosa ‘The Lady Gardener’
Rosa “Princess Anne”
Už melvenės grotų. Rosa ‘Lady of Shalott’
Rosa ‘The Albrighton Rambler’
Rosa ‘Darcey Bussell’

Senovinės rožės šiais metais buvo puikios ir patikimos kaip visuomet. Absoliuti šių metų žydėjimo čempionė šioje grupėje buvo Portlando rožė ‘Rose de Rescht‘, nuostabi tiek savo tobulos formos žiedais, tiek kvapu, tiek ilgu džiuginimu vazoje. Jai tik šiek tiek nusileido  tikrais barokiniais kaspinais žydintčios ‘Jacques Cartier‘ ir ‘White Jacques Cartier’. 

Rosa ‘Rose de Rescht’
Rosa ‘Jacques Cartier’
Rosa ‘White Jacques Cartier’
Rosa ‘Tuscany superb’, Veronica longifolia ‘Lilac Fantasy’
Rosa ‘Nuits de Young’

Na ir erškėtrožės. Jų mano kieme kasmet vis daugiau, ir kasmet jos vis gražesnės. Pačios seniausios – ‘Lac Majeau’ –  jau beveik pasiekė mano ūgį, o kai gegužės pabaigoje – birželio pradžioje krūmai apsipylė baltais žiedais, vaizdas buvo pasakiškas. Erškėtrožių gyvatvorė puikiai dirbo visą vasarą ir iki šiol skleidžia pavienius žiedus. O ir uogyčių derlius neblogas, tik dar reikia spėti prisiruošti kažką iš jų pagaminti.  Šių metų atradimas  –  ‘Wild Eagle‘ veislė, pasižyminti tamsiai purpuriniais, aksominiais, labai gražios formos žiedais – tačiau šios spalvos rožes baisiai sunku gražiai nufotografuoti.

Rosa rugosa ‘Lac Majeau’
Rosa rugosa ‘Sävel’
Rosa rugosa ‘Martin Frobisher’
Rosa rugosa ‘Pink Grootendorst’
Rosa rugosa ‘Therese Bugnet’
Rosa rugosa ‘Wild Eagle’
Rosa rugosa x Rosa foetida f. persiana ‘Agnes’

O dabar belieka džiaugtis raustančiais eržkėtrožių lapais, raudonomis uogomis ir laukti atkeliaujant naujų spygliuotų sodo gyventojų. Smagių karuselių ir jaukaus rūpesčio vieni kitais.

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *