Lendrinėjimai

Apie savo meilę smailiažiedžiams lendrūnams kalbėjau ne kartą. Tačiau kai pradėjau daugiau domėtis pievomis, negalėjau nepastebėti, kad Lietuvoje auga ir puikiai atrodo ne viena laukinė lendrūnų rūšis. Spėju, kad mano namų apylinkėse klesti smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos). Šis lendrūnas plečiasi šakniastiebiais ir sudaro didžiulius sąžalynus, kurie greitai uždengia visokias neatsakingos žmogaus veiklos liekanas – senus…

Pirmoji šalna

“Labas rytas”, tarė šalna ir nubėgo žnaibydama gležnus gėlių žiedus. Bėgo nesidairydama, krykštaudama ir vartydamasi kūliais, kol stačia galva nėrė į rūsčią nendrių sieną. Už jos sustojo lyg stabo ištikta ir įsistebeilijo į tekančią saulę. Akimirką ar dvi taip stovėjo nejudėdama. Tada giliai įkvėpė šalto rudens ryto, pasistiebė ant pirštų galų ir vėl garsiai balsu…

Šalnos nėriniai

Vakar dienos sniegą pakeitė stipri šalna. Šį kartą ji jau nebepasidavė vidurdienio saulei ir atkakliai laikėsi visą dieną. Ankstyvą rytą rūke šerkšnu padengti augalai atrodė lyg apnerti plonais nėriniais. Net rykštėtoji sora, kurią labai sunku nufotografuoti dėl jos perregimų šluotelių, pasidarė ryški ir matoma. Trapus šis grožis. Bet šį rytą lakstydama po kiemą su fotoaparatu…

Baltas triukšmas

Taigi, sniegas. Jau trečią rytą iš eilės. Rudens sniegas kažkoks kitoks nei žiemos. Plonas jo sluoksnis neatneša sunkios žiemiškos ramybės, bet kuria triukšmingą mirgėjimą. Daug įtampos, lyg stebėtum rudens ir žiemos dvikovą. Paryčiu laimi žiema, tėkšdama sniego gniūžtes tiesiai į žydinčius rudeninių gėlių veidelius. Bet vidurdienį vėl viskas keičiasi rudens naudai. Nuostabu, kaip augalai kantriai…

Rugsėjo tekstūros

Scottweberpdx iš Rhone street garden prieš kelias dienas savo bloge surašė 10 priežasčių, kodėl jam patinka ruduo. Turbūt ir man patiktų, jei tie 10 argumentų tiktų rugsėjo pabaigai Lietuvoje  Saulės ir žiedų pripildytos nuotraukos skatina tik pavydžiai padūsauti. Jau kelios naktys vėjas kaukia taip, kad niekam nekiltų idėjų miegoti atviru langu. Ne, aš nesiskundžiu oru, tiesiog ruduo…

Vasara baigiasi rudenį

Gal ir ne pats protingiausias metas rudenį pradėti blogą apie augalus ir gėlynus. Žydėjimo ir grožio kieme liko tik kokiam vienam kitam tradiciniams Garden Bloggers’ Bloom Day reportažui. Bet laukia ilgi žiemos mėnesiai, kai neliks nieko kito, kaip tik vartyti praėjusių metų nuotraukas, planuoti pavasarinius pokyčius ir, galbūt, rašyti. Šis ruduo mano kieme kiek kitoks…

Ežiuolės

Ežiuolės (Echinacea purpurea) ‘Jade’ šiuo metu yra mano favoritės. Labai patinka jų subtilus žalumas ir ramybė.

Monardos

Monardos (Monarda) ‘Prairie night’ purpurinius žiedus keičia į purias sagutes.

Rudbekijos

Žėrinčiosios rudbekijos (Rudbeckia fulgida) “Goldsturm” savo auksiniu geltonumu vis dar šviečia iš toli. Tačiau priėjus arčiau galima pamatyti ir pradėjusias plikti galveles.

Pirštai

Trapūs virgininio veronikūno (Veronicastrum virginicum) ‘Diane” žiedynai pavirto žaliais pirštais.