Apie virusus, augalus, karantiną ir maistą

Vis mąstau, koks keistas laikas mus ištiko. Gyvenimas, kuris atrodė patogus ir įprastas, staiga apsivertė aukštyn kojomis, keisdamas kasdienius įpročius, bendravimą, santykius ir darbus. Jaučiuosi pasimetusi. Ne tiek, kad nerimas visiškai kaustytų ir trukdytų galvoti, tačiau kažkoks nesaugumas, išsiblaškymas ir pokyčio jausmas yra nuolatinis foninis bet kurios veiklos palydovas. Mano nerimas nepasiduoda perdėtai optimistinėms situacijos…

Flirtas su pelargonijomis ir sirupo receptas iš Tel Avivo

Kiekvieni metai į sodinį gyvenimą atneša kažką naujo. Kaip taisyklė – kokias nors naujas aistras 😊 Tiesa, mano aistros dažniausiai būna gana santūrios, bet visgi paskutinius metus aš pavadinčiau kvapiųjų pelargonijų metais ir kol kas viskas dėliojasi į visai įdomų nuotykį, apie kurį noriu jums papasakoti. Kvapiosios pelargonijos (angl. scented geranium) yra botaniškai netikslus bendrinis…

Islandiška meditacija ir be galo gardi morkų ir burokėlių sriuba

Kai studijavau Vytauto Didžiojo universitete sveikatos psichologijos magistrantūroje, mes turėjome streso įveikai skirtą kursą. Nors kurso tikslas buvo mus išmokyti padėti stresą įveikti kitiems, didelę kurso praktikos dalį sudarė relaksacijos užsiėmimai, kurių metu reikėjo išmokti atsipalaiduoti pačiai ir savo kailiu išbandyti skirtingas relaksacijos technikas. Tas kursas man labai patiko, net jam pasibaigus dar kurį laiką…

Mažos marmeladinės nuodėmės

Dvi paskutinės šiltos žiemos buvo palankios ne tik rožėms, bet ir šeivamedžiams. Sunku paaiškinti mano meilę būtent šiems medžiams, bet kai šiemet viename Gardeners’ World epizode pamačiau reportažą apie šeivamedžių kolekciją, visa širdim pajutau, kad šeivamedžių mano kieme vis dar per mažai 🙂 Šiuo metu mano kieme pats įspūdingiausias juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) ‘Black beauty’….

Kokio skonio yra rožių kvapas?

Šiemet rožės mano kieme žydi kaip niekad gausiai. Gal dėl to, kad rožių krūmai suaugo, o gal dėl paskutinių dviejų šiltų žiemų. Džiaugiuosi beveik kasdien pražystančiu vis nauju rožės krūmu, gėriuosi spalvomis, žiedlapių rozetėmis, uodžiu vis naujus kvapų derinius. Tik kaip pristabdyti tokias akimirkas? Kaip jas išsaugoti? Kaip jomis pasidalinti? Su sodininkais viskas aišku –…

Lietuviškas šiupinys arba istorija apie dulkių siurblį

„Šiandien tik mineralinis“ – taip su manimi pirmąją darbo dieną po Kalėdų pasisveikino vienas bendradarbis. Sunkus tas pošventinis laikotarpis, kai pats jautiesi kaip kimšta žąsis 😊 Daugeliui šiuo metu turbūt jau nesinori galvoti apie maisto gamybą, sudėtingus receptus ir skonių derinius. Bet visgi papasakosiu jums apie mano bandymą pagaminti tikrą lietuvišką šiupinį, kuris beveik pats…

Rudens spalvos ir erškėtuogių sirupas

Ruduo Aldvinteryje švelnus: tiršta saulė, įkypai šviečianti į aikštę, atleidžia daugybę nuodėmių. Erškėtrožės subrandino raudonus vaisius, o vaikai žaliai išsipurvina rankas, lukštendami graikinius riešutus. Virš žiočių draikosi žąsų pynės, dygliakrūmiai puošiasi voratinklių šilku. Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 317 psl. Skaitau šias eilutes ir galvoju apie erškėtrožes savo kieme. Ruduo pas mus jau…

Islandiška avienos sriuba (Kjötsúpa)

Nors daržo sezonas dar nesibaigė, po truputį pradedu galvoti apie kitų metų planus. Tikrai žinau, kad kitais bandysiu auginti griežčius ir ropes. Šią vasarą keliaujant po Islandiją buvo neįprasta, kad ten griežčių, arba kitaip vadinamųjų švediškų ropių, buvo galima rasti absoliučiai visose maisto parduotuvėse, nesvarbu kokio mažumo, ar kokiame užkampyje jos būtų. Parduotuvėje galėjo nebūti…

Apie derlių ir ratatouille

Šis savaitgalis neįprastas. Vaikai išvažiavę su seneliais. Vyras šįryt paryčiais išskrido į draugų vestuves Stokholme. Turiu visus namus ir laiką tik sau. O to laiko pasirodė visai daug. Nubudau su vyru ir jam išvažavus į oro uostą jau nebegalėjau užmigti. Šeštą ryto pažiūrėjau naująjį “Gardeners World” epizodą. Iki dešimtos jau buvo išvaliusi šaldiklį, paruošusi vietą…

Apie karštį ir ledus

Karšta. Ypač po atostogų Islandijoje 😊 Bet tokie orai – pats tas džiaugtis ledais. Vasarą aš dažnai gaminu agurkinius ledus. Šiuo metų laiku uogų karalystėje dažniausiai būna nedidelis štilis- braškės pasibaigusios, serbentai jau nulesti, o šilauogės ir avietės tik pradeda nokti- tuo tarpu agurkų tikrai netrūksta. Agurkiniai ledai nepaprastai gaivūs, na ir, žinoma, juk  negaminčiau…