Hjónabandssaela – tradicinis islandiškas pyragas, kurio pavadinimas lietuviškai skambėtų maždaug kaip „laiminga/nuostabi santuoka“. Islandijoje šį pyragą galima rasti kiekvienoje užkandinėje ar kavinėje. Iš pirmo žvilgsnio Hjónabandssaela atrodo kaip mums gerai pažįstamas trupininis pyragas su uogiene, todėl vargu ar tai būtų pirmo pasirinkimo desertas. Tačiau šį pyragą kalbėdami apie islandišką virtuvę būtinai pamini gidai, o ir…
Author: Aistė Pranckevičienė
Geltona, geltona
Nors rytai dar labai vėsūs, naktimis vis atsliūkina šalnos, pietiniai šlaitai ir daržas jau pribarstyti geltonų kiaulpienių žiedų. Šiais metais, ravėdama savo gėlynus ir lysves, galvojau, kad, nepaisant blogos reputacijos, kiaulpienės yra vienos patogiausių piktžolių. Taip, reikia padirbėti, kol išlupi tą ilgą šaknį, bet tai niekis palyginus su visomis kitomis piktžolėmis, kurios keliauja šaknų atžalomis…
Penkiasdešimt “rožinių” atspalvių
Na, gerai, ne visai penkiasdešimt. Bet norėjau parodyti, kokios gražios ir spalvingos gali būti rožės net nežydėdamos. Sprogstančių lapelių spalvų spektras nuo gaivios žalios iki sodrios purpurinės. Vieni lapeliai skleidžiasi lyg mažos vėduoklės, kiti puošiasi ryškiais krašteliais, treti pastelinėmis lapų nugarėlėmis. Dviejų visiškai vienodų rožių neradau, tačiau galiausiai pasidaviau fotografuodama, nes supratau, kad paskui nuotraukose…
Velykų žiedai ir povelykinės samosos
Likus kelioms dienoms iki Velykų mano sode pagaliau ėmė spalvintis tulpės. Tačiau dienos buvo pilnos namų ruošos, mūsų juodai baltas žvėris pabuvo lauke šiek tiek mažiau prižiūrimas ir, kai jau susiruošiau fotografuoti, savo pirmąsias šių metų tulpes radau gražiai nukandžiotomis galvelėmis. Fotosesiją teko atidėti. Tačiau pavasario atidėti tiesiog neįmanoma. Tulpės toliau spalvinasi, pradėjo skleistis ir…
Ta tikroji pavasario diena
Kokia diena! Kiek saulės ir šilumos! Šiandien sutikau pirmąją šių metų boružę ir pirmąjį drugelį, išroviau pirmas piktžoles iš gėlyno ir pirmą kartą šiais metais dirbdama numečiau į šoną striukę. Žinau, kad jau rytoj vėl atšals, bet šiandien pavasaris visame kūne iki pirštų galiukų. Jaučiuosi kaip baterija įkrovimo režimu 🙂
Apie virusus, augalus, karantiną ir maistą
Vis mąstau, koks keistas laikas mus ištiko. Gyvenimas, kuris atrodė patogus ir įprastas, staiga apsivertė aukštyn kojomis, keisdamas kasdienius įpročius, bendravimą, santykius ir darbus. Jaučiuosi pasimetusi. Ne tiek, kad nerimas visiškai kaustytų ir trukdytų galvoti, tačiau kažkoks nesaugumas, išsiblaškymas ir pokyčio jausmas yra nuolatinis foninis bet kurios veiklos palydovas. Mano nerimas nepasiduoda perdėtai optimistinėms situacijos…
Vakar ir šiandien
Patinka man pavasaris su savo sniegu, bet jau tikrai šildančia saule, vėju, lietum ir žaluma, paukščiais medžiuose ir klykaujančiomis žąsų voromis padangėse, drėgnos žemės kvapu ir vazonėlių eilėmis ant palangės. Vakar snigo, šiandien jau dūzgia bitės, ir jei ne giliai viduje glūdintis nerimas dėl karantino ir viruso grėsmės, turbūt džiūgaučiau ir šokinėčiau iš laimės. Bet…
Kraštovaizdyje išnykstančios sodo ribos
Šiandien jaučiuosi žvėriškai pavargusi, tad vietoj to, kad dirbčiau kokius nors svarbius, protingus ir degančius darbus, vėl žiūrinėju Anglijos sodų nuotraukas. Už lango kaukia vėjas, tamsu ir plaka šlapdriba, pasaulėlis susitraukęs iki šilto kambario ir dar šiltesnio kompiuterio ant mano kelių. Ir nors ant vilnonio kilimo jauku, ilgiuosi tolių, kuriais žvilgsnis gali šuoliuoti nevaržomas. Nematomos…
Angliška veja, o gal angliška pieva?
Stereotipai ir realybė Angliška veja – žodžių junginys pažįstamas net ir visiškai sodais nesidominčiam žmogui. Tobula aksominė veja daugeliui reprezentuoja Angliją taip pat, kaip laikrodžiai Šveicariją ar ryžių laukai Kiniją. Tačiau laikai ir mados keičiasi ir šiandien Anglijoje didžiulius vejos plotus po truputėlį keičia vėjyje siūruojančios pievos. Priežasčių tam ne viena. Skeptikai gali sakyti, kad…
Kai Anglijos soduose žydi rožės
Prieš dvejus metus, keliaudama po Olandijos sodus, buvau sau pažadėjusi kiekvieną jų aprašyti. Pažadas, nors ir pareikalavo gerokai laiko ir pastangų, buvo ištesėtas, tačiau pernai, važiuodama į kelionę po Anglijos sodus, su pažadais sau jau buvau gerokai atsargesnė. O ir pati sodų patirtis buvo kitokia – daugelis sodų buvo didesni ir sudėtingesni nei Olandijoje, skaičiuojantys…