Kelionė po Olandijos sodus: de Pullenhof

Kaip laikotės, ar dar nepavargote? Ketvirtas įrašas, bet iš tikro tai tik antroji kelionės po Olandijos sodus diena 😊 Pusryčiams pasivaišinę vynuogėmis ir pyragu Tuin De Villa, pietums pasigėrėję Vlinderhof gėlynais, pavakariams atsidūrėme nedideliame privačiame sode de Pullenhof. Iš visų kelionės metu aplankytų sodų šis išsiskyrė savo originalumu – jei kiti sodai buvo tiesiog sodai, gėlynai,…

Kelionė po Olandijos sodus: Vlinderhof

Vlinderhof sodas yra didelio Maxima parko Utrechte dalis. Sodas atsirado pačių miestelėnų iniciatyva; buvo sukurtas ir iki šiol yra prižiūrimas savanorių. Sodą projektavo Piet Oudolf, sode daugiau nei 15 000 augalų, 100 skirtingų jų rūšių. Sodo tinklapyje pateikiamas interaktyvus sodo planas, kuriame galima detaliai patyrinėti, kas ir kur auga. Buvau mačiusi ne vieną šio sodo…

Kelionė po Olandijos sodus: De Villa sodas

Po profesionalų kuriamų ir prižiūrimų Appeltern sodų, privatus de Villa sodas (Tuin de Villa), kuriamas pensininkų poros, buvo įdomus kontrastas. Fried ir Lily Frederix, finansininkas ir medicinos biologė, beveik dviejų hektarų sodybą nusipirko tik 2004, ir per mažiau nei penkiolika metų, vedami didžiulio entuziazmo, savo rankomis sukūrė didelį, jaukų, gyvenamą sodą. Sodas pasitinka įspūdinga plačialapių…

Kelionė po Olandijos sodus: Appeltern sodai

Aš ne iš tų, kurie prasidedant Naujiesiems metams susidaro įsipareigojimų sąrašą ir pasižada viską pradėti iš naujo – gražiau, geriau ir teisingiau. Bet pažadus duotus sau ar kitiems stengiuosi vykdyti. Šiais metai vasarą su fantastiška kompanija keliavau po Olandijos sodus ir tuomet sau pažadėjau kiekvienam iš sodų skirti po atskirą įrašą. Tačiau ruduo visada labai…

Lietuviškas šiupinys arba istorija apie dulkių siurblį

„Šiandien tik mineralinis“ – taip su manimi pirmąją darbo dieną po Kalėdų pasisveikino vienas bendradarbis. Sunkus tas pošventinis laikotarpis, kai pats jautiesi kaip kimšta žąsis 😊 Daugeliui šiuo metu turbūt jau nesinori galvoti apie maisto gamybą, sudėtingus receptus ir skonių derinius. Bet visgi papasakosiu jums apie mano bandymą pagaminti tikrą lietuvišką šiupinį, kuris beveik pats…

Leliumoj

Sodai, sodai, leliumoj. Sodeliai žalieji, leliumoj. Jau jūs nesprogsit, leliumoj. Jau jūs nežaliuosit, leliumoj. Užeis žiema, leliumoj. Gili, gili žiema, leliumoj… Pernai  mano mažoji dukra mane išmokė šios senovėninės  Advento laikotarpio dainos, taigi vaikštau dabar ir niūniuoju. Argi ne nuostabi ta žiema. Jau seniai buvo tokia tikra žiema per Kalėdas. Mano dukros veržiasi laukan sniego…

Šalna

Šį rytą sodą aplankė pirmoji rimta šalna, o virš švelnaus rytinio rūko aukštai kybantis plonų debesų šydas pranašavo gražią dieną. Lapkričio pilkuma jau ima slėgti, pasiilgau saulės, tad su nekantrumu laukiau kol dangus bent truputėlį praplyš, kad galėčiau griebti fotoaparatą ir bėgti gaudyti šviesos žaismo šalnos kristaluose. Saulė išlįsti neskubėjo, šalna ėmė tirpti, tad, šiek…

Rudens spalvos ir erškėtuogių sirupas

Ruduo Aldvinteryje švelnus: tiršta saulė, įkypai šviečianti į aikštę, atleidžia daugybę nuodėmių. Erškėtrožės subrandino raudonus vaisius, o vaikai žaliai išsipurvina rankas, lukštendami graikinius riešutus. Virš žiočių draikosi žąsų pynės, dygliakrūmiai puošiasi voratinklių šilku. Sarah Perry „Esekso slibinas“, Baltos lankos, 2018, 317 psl. Skaitau šias eilutes ir galvoju apie erškėtrožes savo kieme. Ruduo pas mus jau…

Islandiška avienos sriuba (Kjötsúpa)

Nors daržo sezonas dar nesibaigė, po truputį pradedu galvoti apie kitų metų planus. Tikrai žinau, kad kitais bandysiu auginti griežčius ir ropes. Šią vasarą keliaujant po Islandiją buvo neįprasta, kad ten griežčių, arba kitaip vadinamųjų švediškų ropių, buvo galima rasti absoliučiai visose maisto parduotuvėse, nesvarbu kokio mažumo, ar kokiame užkampyje jos būtų. Parduotuvėje galėjo nebūti…

Nepapasakotos istorijos

Šis tinklapis greitai turės vadintis ne „gėlėta smėliadėžė“, o “nepapasakotos istorijos”, nes besikaupiančių idėjų rašiniam daugėja, o laiko mintims sudėlioti į vaizdus ir tekstą vis mažiau. Rugpjūtį, su fantastiška kompanija pakeliavus po Olandijos sodus, grįžau tarsi ant sparnų. Buvau kupina įkvėpimo ir energijos. Norėjosi apie kiekvieną pamatytą sodą papasakoti, o savajam bent jau kokią pusę…