Žiogų nagučiai

Šiuo metu mano gėlynuose žiognagių laikas. Tai vienas mylimiausių mano augalų, labiausiai mane žavintintis savo neįmantria, pievine išvaizda. Gražiausias žiognagių pievas mačiau Islandijoje, Þingvellir nacionaliniame parke, kur visi uolų šlaitai liepą buvo nusėti grakščiai nulenktais raudonųjų žiognagių (Geum rivale) varpeliais.  Panašų įspūdį šiuo metu gėlynuose savo prigesinta raudona spalva  ir žemyn nulenktais žiedais kuria žiognagė ‘Bell…

Vakar ir šiandien

Jei pati nebūčiau fotografavusi šio kadro, sunkoka būtų patikėti, kad tai gegužės mėnuo. Panašu, kad vakarėlis užsitęsė ir dvylika mėnesių niekaip nesutinka skirstytis nuo bendro laužo 🙂  Kai vakar po darbo ėjau namo, lengvai snyguriavo, bet neatrodė, kad bus kažkas rimto. Neužilgo lengvas snaiges pakeitė gana intensyvi kruša, kuri peraugo į pūgą. O ši jau siautėjo…

Pirmoji gegužės savaitė

Šiuo metu mano sode laikotarpis, kai į sodą investuojamas laikas ir pastangos nesutampa su rezultatu. Atrodo atsiveži pilną bagažinę augalų, visą savaitę vakarais sodini, o po viso to triūso pažiūrėjus į želdintą plotą šiek tiek iš toliau, nelabai ir matosi, kad kažkas buvo daryta. Krūmai ir medžiai maži, gėlynuose vis dar žiojėja didžiuliai juodos žemės…

Vakaro šou

Tulpės pagaliau pradėjo rausti ir fotoaparatas gėlynuose mato vis daugiau spalvų. Kartais gerokai daugiau nei tikiesi 🙂  Žaidimai su į monoklį perdirbtu Helios 44-2 objektyvu.

Pirmasis derlius

Pirmasis rimtesnis derlius iš mano daržo šiais metais – dubuo gražgarsčių (Eruca sativa Mill ‘Rucola’) bei švelnūs ir traškūs ridikėliai (Raphanus sativus ‘French Breakfast 3’). Ridikėliai, nusižengiant pavadinimui, buvo sugraužti ne pusryčiams, o tiesiog vieni, prieš vakarienę. Vaikams labai patiko jų forma ir neaštrus skonis. Gražgarstės virto sodriu pesto su skrudintais lazdyno riešutais, kurio pakaks…

Šviesa

Keistas šis pavasaris. Labai lėtas. Medžiai neskuba sprogti, augalai augti, o tulpės jau kelios savaitės stovi sukrovusios žalius žiedus ir neskuba jų nuspalvinti. Bet kai vakaro saulės spinduliai sumirguliuoja jaunuose lendrūno lapeliuose, jau gali pamatyti visą spalvų vaivorykštę. Nesvarbu, kad tik kelias akimirkas.

Pavasario linkėjimai

Pagaliau ateina laikas, kai fotoaparatą pasidedu prie durų į sodą. Lėtas šiais metais pavasaris mano kieme. Didžiojoje sklypo dalyje vis dar labai šlapia. O pernai sugriauti ir vėl pastatyti gėlynai bunda lėtai ir nedrąsiais. Reikės laiko, kad viskas įsibėgėtų. Bet kelios paskutinės dienos, pilnos saulės ir šilumos, buvo nuostabios. Lyg pavasario atsiųstas atvirukas, pilnas malonių…

Kodėl daržai naudingi protui

Prieš porą savaičių vienas periodinis lietuviškas leidinys paprašė manęs atsakyti į klausimus apie kognityvinių funkcijų prastėjimą ir būdus to išvengti. Tarp veiksnių, padedančių efektyviai lėtinti kognityvinių funkcijų blogėjimą vyresniame amžiuje, yra minima ir sodininkystė. Kai savo kolegei papasakojau apie sodininkystės naudą smegenų veiklai, ji paklausė: “bet turbūt čia ne apie paprastus daržus eina kalba?”. Įsitikinimas,…

Perversmai be revoliucijų

Viskas prasidėjo nuo A Way to Garden bloge perskaityto interviu su Larry Weaner. Larry Weaner  yra kraštovaizdžio architektas, gyvenantis ir dirbantis JAV, kurio projektai išsiskiria gilia ekologine filosofija ir tuo pačiu nepriekaištingais estetiniais sprendimais. Interviu man padarė įspūdį pirmiausia labai sveiku ir racionaliu požiūriu į sodo priežiūrą – jei turi sodą, kuris yra daugiau nei pusė…

Spalio svogūnai ir pikantiški blyneliai

Mano darže vis dar neblogai žaliuoja svogūnai. Svogūnus šiais metais sodinau rugpjūčio 1 dieną, nes tik tuomet pagaliau baigėsi daržo zonos tvarkymo darbai. Pavasariui nupirkti svogūnų sodinukai gailiai kiūtojo šaldytuve visą vasarą, bet pagaliau sukišti į žemę ėmė stiebtis ne dienomis, o valandomis. Ropelių svogūnai jau nespėjo užauginti, bet dabar suku galvą, ką nuveikti su…