Sidabrinis švytėjimas

Kol geltona vakaro saulė dar nebuvo įsisukusi į mano smilgas, sodas valandėlę buvo sklidinas vėsios sidabrinės šviesos ir vėjo. Taigi pasiėmiau savo Helios 44-7 objektyvą ir išėjau šviesos ir vėjo gaudyti.  Nežinau, ar pagavau, bet miskantai dabar patys gražiausi:)

Apie derlių ir ratatouille

Šis savaitgalis neįprastas. Vaikai išvažiavę su seneliais. Vyras šįryt paryčiais išskrido į draugų vestuves Stokholme. Turiu visus namus ir laiką tik sau. O to laiko pasirodė visai daug. Nubudau su vyru ir jam išvažavus į oro uostą jau nebegalėjau užmigti. Šeštą ryto pažiūrėjau naująjį “Gardeners World” epizodą. Iki dešimtos jau buvo išvaliusi šaldiklį, paruošusi vietą…

Vakaro miglų sodas

Pirmuosiuose saulės spinduliuose skleidžiasi lotosų žiedai. Horizonte kaupiasi rytojaus lietus, bet iš dangaus aukštybių ima leistis mažas blyškus taškelis, jis tolydžio didėja, artėdamas prie žemės. Žiūriu, kaip virš tvenkinio ratais suka garnys, it lapas spirale neisileidžia į vandenį, ir per sodą nuvilniją tylūs ratilai. (Tan Twan Eng, “Vakaro miglų sodas”, 446 psl.) Šis įrašas kiek…

Rugpjūčio gobelenai

Nors dienos degina sunkiai ištveriama šiluma, sode vis daugiau vasaros pabaigą pranašaujančių ženklų. Saulė leidžiasi vis ankščiau, vakarai vėl pilni uodų ir geltonos įstrižos šviesos, pradėjo skleistis pirmieji astrų žiedai. Keista ši vasara – lyg ir labai ilga, nes saulėtos dienos nenustoja lepinti nuo gegužės, bet sode tikrasis proveržis vyksta tik paskutinėmis savaitėmis, kai augalai…

Apie karštį ir ledus

Karšta. Ypač po atostogų Islandijoje 😊 Bet tokie orai – pats tas džiaugtis ledais. Vasarą aš dažnai gaminu agurkinius ledus. Šiuo metų laiku uogų karalystėje dažniausiai būna nedidelis štilis- braškės pasibaigusios, serbentai jau nulesti, o šilauogės ir avietės tik pradeda nokti- tuo tarpu agurkų tikrai netrūksta. Agurkiniai ledai nepaprastai gaivūs, na ir, žinoma, juk  negaminčiau…

Atostogos Islandijoje

Šiais metais atostogauti vykome į Islandiją. Tai buvo antroji mūsų šeimos kelionė į šią įspūdingos gamtos šalį. Tikiuosi, kad ir ne paskutinė. Pirmąjį kartą į Islandiją vykome prieš penkerius metus. Apie tuomet patirtus įspūdžius rašiau tiek aš, tiek mano vyras. Iš karto žinojau, kad norėsiu grįžti. Tik šiek tiek reikėjo vaikus pripratinti prie minties apie…

Apie actą, braškes ir salotas

Šiuo metu vis dar pilna jėga žydi rožės. Rožių žiedlapius galima naudoti ne tik sirupui, uogienei ar kepiniams, bet ir pasigaminti kvapaus raudono rožių acto. Rožių acto recepto kaip ir nėra. Reikia prisirinkti stiklainėlį raudonų ar tamsiai rožinių kvepiančių rožių žiedlapių. Juos nuplauti ir palikti ant rankšluosčio apdžiūti. Tada sudėti žiedlapius į stiklinį indą švelniai…

Birželio pastelės

Prieš trejus metus, planuodama ir atnaujindama terasos gėlynus, norėjau sumažinti spalvų, kad kiekvienas sezonas, kiekviena žydėjimo banga, turėtų savo temą. Birželio spalva turėjo būti sodriai violetinė, su dominuojančiais gojiniais šalavijais (Salvia nemorosa) ‘Caradonna’, kuriuos lydėtų violetinės Spuria vilkdalgių (Iris spuria) verbos ir česnakų bumbulai. Planas buvo įgyvendintas, bet jau pirmąjį gėlyno birželį supratau, kad sukurti…

Šeivamedžio inkliuzai

Kai šiandien eilinį kartą su pusryčių lėkšte ir fotoaparatu pasukau į lauką, mano vyresnioji duktė paklausė, ar aš dabar jau rašau maisto blogą. Ne, aš nerašau blogo apie maistą, tai vis dar blogas apie augalus. Tik greta gražių žiedų nuotraukų norisi pasakoti, kaip tais augalais mes džiaugiamės. Juk smagu vėsų rytą nueiti į sodą, prisiskinti…

Apie bijūnus ir žydinčią arbatą

Kiekvienais metai, kai tik pradeda žydėti bijūnai, mane apima didžiulis nerimas, kad bijūnų mano kieme per mažai. Niekas turbūt nesiginčys, kad žydintys bijūnai yra nuostabūs – didelės, sunkios žiedų galvos iš karto traukia žvilgsnį sode, o ir kvapas (su retomis išimtimis) būna įspūdingas. Bet praeina pora savaičių, bijūnai išblunka, nubarsto žiedlapius ir aš juos labai…